Gyvendama Anglijoje įpratau sekmadienį kepti tokį didesnį patiekalą, ir visi susėsdavome prie stalo bendrų pietų. Neseniai vieną sekmadienio rytą šaldytuve suradusi parduotuvėje „Arvi kalakutai“ pirktos smulkintos kalakutų petukų mėsos, pridėjau, ko radau, ir iškepiau nuostabų maltos mėsos kepsnį, dar vadinamą netikru zuikiu. Labai skanus karštas, o jei lieka, tai ir šaltas nepamainomas. Puikiai tiks ne tik savaitgalio pietų, bet ir Velykų stalui.

Tikriausiai paklausite, kas per dalykas yra kalakutienos petukų mėsa. Tai toks tarpinis variantas tarp baltos krūtinėlių ir tamsesnės šlaunelių mėsos. Petukų mėsa šviesi, bet riebesnė nei krūtinėlių, tad patiks tiems, kuriems krūtinėlė per sausa.

Gaminame: česnaką supjaustome smulkiais gabaliukais, rozmarino šakeles sukapojame smulkiai.  Keptuvėje įkaitiname aliejų, dedame česnaką ir  lengvai ant mažos ugnies pakepiname, kad česnakas sušiltų ir paskleistų savo aromatą nuostabų. Suberiame rozmarinus, leidžiame viskam 2-3 minutes padraugauti, savo nuostabius aromatus išskleisti. Tada sudedame smulkintus pievagrybius ir šiek tiek pakepiname.

Įkaitiname orkaitę iki 180 C (viršus- apačia rėžimas).

Toliau viskas paprasta: obuolius sutarkuojame, saulėje džiovintus pomidorus pasmulkiname.  Dubenyje „Arvi kalakutai“ smulkintą kalakutų petukų mėsą sumaišome su visais ingredientais, įberiame druskos, pipirų, dedame į specialią pailgą apkepo formą arba formuojame zuikį rankomis.

Kepame apie valandą. Valgome su keptomis daržovėmis – paprikomis, cukinijomis, baklažanais, pašlakstytais alyvuogių aliejumi ir balzaminiu actu.

Beje, firminėse  „Arvi kalakutai“ parduotuvėse galite įsigyti „Arvi“ technologės Vilijos ruoštų netikrų zuikių – kas ragavo, pirko ir antrą, ir trečią kartą. Daugiau informacijos www.arvikalakutai.lt

The post Mandras zuikis su džiovintais pomidorais appeared first on Beatos virtuvė.

Challah yra tradicinė žydų pinta balta duona. Ji įvairiose virtuvėje turi skirtingus pavadinimus, bet jos esmė viena – tai minkšta, puri, mielinė balta duona, o pynimas jai suteikia tikro šventiškumo. Turtinga kiaušinių ir trupučio aliejaus, ji minkšta ir puri, tikras šventiškas Velykinis baltos duonos pyragas, kuris draugiškai tiks visiems Velykiniams kiaušiniams suvalgyti.

Gaminame: sausas mieles sumaišome su šaukštu cukraus ir užpilame maždaug 120-130 ml drungno vandens. Gerai išmaišome, šaukšto nugarėle patrindami cukrų ir mieles į dubens sienelę. Uždengiame audeklu ar švariu virtuviniu rankšluosčiu ir paliekame šiltoje vietoje suburbuliuoti. Leidžiame pastovėti bent 10 min.

Tuo tarpu dideliame dubenyje sumaišome persijotus miltus su druska ir 50 g cukraus. Išmaišome ir viduryje padarome duobutę. Į ją mušame du kiaušinius ir vieną trynį (baltymą palikite aptepimui), pilame aliejų, likusį vandenį ir mielių mišinį. Rankomis sumaišome tešlą.

Kai tešla sulips į vientisą gumulą, pamiltuojame stalo paviršių ir minkome tešlą iki vientisos glotnios minklės. Užtruksime apie 10 min.

Kai tešla paruošta, dedame ją  į švarų dubenį, kurio sieneles ištepėme aliejumi, o tešlos paviršių taip pat patepame aliejumi, kad neapdžiūtų. Dubenį uždengiame audeklu ar aliejumi patepta maistine plėvele ir padedame į šiltą vietą pakilti, maždaug 1.5-2 val.

Kai tešla pakyla, padaliname ją į tiek lygių dalių, iš kiek vijų pinsime savo duoną. Iš kiekvieno gabalėlio rankomis suformuojame po gyvatėlę. Išrikiuojame jas visas lygiagrečiai ant stalo. Galus suspaudžiame į vieną ir piname vijas it plaukų kasą. Baigę, galus taip pat suimame į vieną saują. Duonos galus palenkiame.

Perkeliame duoną į kepimo skardą, išklotą kepimo popieriumi. Paviršių švelniai patepame aliejumi. Laisvai apdengiame aliejumi patepta maistine plėvele ir paliekame šiltoje vietoje dar kartą pakilti, apie 1 valandą.

Tuo tarpu šakute išplakame 1 kiaušinio baltymą. Jei sunkiai seksis, galite į pilti šlakelį vandens. Kai duona pakyla, konditeriniu teptuku švelniai aptepame duoną kiaušinio plakiniu ir pabarstome pasirinktų sėklų mišiniu. Kepame 30-35 min 180 C orkaitėje.

Patarimas: galite dalį miltų pakeisti spelta ar viso grūdo kvietiniais miltais, pavyzdziui 400 g kvietinių miltų ir 190 g viso grūdo kvietinių ar spelta miltų.

The post Challah arba baltos duonos pynė appeared first on Beatos virtuvė.

Yra pasaulyje keletas klasikinių salotų, išvardinsiu kada prie progos. Šiandien apie vadinamąsias Valdorfo salotos, kurios yra sukurtos prašmatniame Niujorko viešbutyje tokiu pat pavadinimu. Esmė jų yra paprasta: saliero lapkočiai, graikiniai riešutai, obuoliai, ir aišku, mūsų draugas majonezas… Tai dabar yra visokių versijų, bet va tik įdėk šią trejybę ir štai tau salotos. Aš, žinia, mėgstu keptą vištą. Jos pas mane būna didelės, tai per vieną kartą šeima niekaip nesuvalgo, todėl paskui yra puikios šaltos vištienos, labai tinkamos salotoms. Tai va, šios salotos yra grynai mano skonio, galėčiau valgyti ir valgyti. Aš majonezą irgi dedu, tik jį per pusę su kefyru – šnai, ir nuostabu. Kažkurį savaitės vakarą pasidariau sau šias salotas ir viena valgiau, nes Tomas ir vaikai valgė kažką kitą. Paprastai tai valgome viską drauge, bet kartais aš sau leidžiu ir salierų pakramsnoti, bo jiems tai neįsiūlysi salotų su salierų lapkočiais… apie vaikus kalbu.

Taigi, štai prašom, išrikiuoti visi ingredientai, elegantiškai supjaustyti. Salotos šios su šiek tiek praplėstais ingredientais, nes ir vėl dėjau, ką turėjau ir kas man skanu.

Obuolį nulupame (jei norisi) ir smulkiai supjaustome. Saliero lapkotį supjaustome plonai ir gražiai, graikinius riešutus pasmulkiname. Agurkus supjaustome. Susmulkiname ir romėnines salotas. Vištieną nuimame nuo kaulo ir supjaustome gabaliukais. Jei neturite vyno acto, keiskite jį citrinos sultimis. Visus produktus sumaišome. Iš nurodytų produktų sumaišome padažą ir užpilame salotas. Tikrai labai skanu.

The post Valdorfo salotos pagal Beatą appeared first on Beatos virtuvė.

Galite taip ruošti ir paprastas blauzdeles… ir net vištienos ar kalakutienos krutinėlės gabalėlius

Įjungiame kaitiname orkaitę iki 190 °C. Skardą išklojame kepimo popieriumi. Sviestą ištirpiname. Kitame dubenyje sumaišome džiūvėsėlius, sūrį, Provanso žoles, druską ir pipirus.
Kauliukų galiukus apvyniojame folija, kad jie kepdami nedegtų. Sparnelius suvilgome tirpintu sviestu ir apvoliojame sūrio bei džiūvėsėlių mišiniu. Pašauname į orkaitę ir kepame 30 minučių, kol gražiai apskrus.
Sumaišome padažą: aliejų, pieną, česnako skiltelę, garstyčias ir krapus sutriname ir suplakame maisto smulkintuvu ar elektriniu kokteilių plaktuvu. Padažą pasūdome, paragaujame, pagardiname citrinų  sultimis.

The post Vištienos sparneliai „Tulpės“ traškia plutele appeared first on Beatos virtuvė.

Bonbon yra mūsų šeimos narys. Jei visi gauna valgomų ar nevalgomų dovanų, nepamirštame ir jo. Pavyzdžiui, per Kalėdas Bonbon paprastai sulaukia kokios nors mielos smulkmenos – žaisliuko ar skanėstų. Prisipažinsiu, kad kol kas nieko nekepiau savo keturkojui, bet esu buvusi šuniukų kepyklėlėje Paryžiuje, o neseniai susipažinau su Rasa, kuri kepa skaniausius sausainius šunims Vilniuje. Rasos projektas pavadintas mylimo šuns Grėjaus vardu, o štai čia vienas iš „Grėjaus skanumynų“ receptų.

Kepame sausainius:

Pirmiausia pasiruošiame moliūgų tyrę: moliūgą supjaustome stambesniais gabaliukais ar  riekelėmis, pašaliname sėklas, išdėliojame aliejumi pašlakstytoje skardoje ir apie 30 minučių kepame iki 180 °C įkaitintoje orkaitėje, kol suminkštės. Atvėsiname, išskobiame minkštimą ir susmulkiname virtuviniu kombainu, maisto smulkintuvu arba bulvių trintuve.

Lengvai paplakame kiaušinį. Į miltus suberiame kapotas moliūgų sėklas, cinamoną, sukrečiame žemės riešutų sviestą, moliūgų tyrę, supilame aliejų ir kiaušinio plakinį. Sumaišome ir minkome tešlą, kol ji nelips prie rankų. Jei reikia, įberiame dar miltų. Iškočiojame maždaug 3 mm storio lakštą ir formuojame pageidaujamos formos sausainius, dedame juos į kepimo popieriumi išklotą skardą. Sausainius kepame iki 180 °C įkaitintoje orkaitėje apie 30 minučių, kol jie įgaus gražią auksinę spalvą. Metas pavaišinti augintinius ar nuvežti kokiam keturkojui draugui dovanų!

The post Moliūginiai Bonbon sausainiai appeared first on Beatos virtuvė.

Oras toks, kad norisi dar jaukumo, bet jau tuoj tuoj, sužydės kaštonai ir obelys. Obuolių manau galima rast namuose dar ir žieminių, gerai išsilaikiusių, todėl valgykime juos, maišykite į blynus.  O šie blyneliai kiek kitokie, kur daugiausiai dėmesio ir gauna ponas obuolys. Garantuoju, jog šie purūs obuolių blyneliai gali drąsiai varžytis su pačiais skaniausiais blynais, kai norisi saldžių savaitgalio pusryčių…

Pirmiausiai atskiriame 2 kiaušinių baltymus ir išplakame juos iki standžių putų su žiupsneliu druskos ir vaniliniu cukrumi. Kitame inde sumaišome 2 trynius su miltais, kepimo milteliais, 2 šaukštais cukraus ir skiestomis obuolių sultimis. Atsargiai įmaišome baltymų masę ir paliekame pastovėti.

Ruošiame vanilinį kremą.  Į puodą supilame pieną, grietinėlę, likusį cukrų, įdedame vanilės ankštį. Užviriname masę ir nukeliame nuo ugnies. Įmaišome 3 kiaušinių trynius, statome ant ugnies ir maišydami verdame kol masė sutirštėja. Pabaigoje nukošiame per sietelį ir paliekame stovėti šaltai.

Obuolius nulupame, perpjauname pusiau, išimame sėklalizdžius ir supjaustome žiedais. Taip pasiruošiame visus obuolius. Įkaitiname aliejų, pasiruošiame lėkštę ir ją išklojame popieriniu rankšluostėliu, kuris sugers likusį aliejų. Obuolių žiedus mirkome tešloje ir kepame iš abiejų pusių – jeigu norisi traškesnių obuolių, ugnį galime padidinti, ir tešla gražiai paruduos per mažiau nei vieną minutę.

Blyneliai skaniausi šilti, patiekiami su vaniliniu kremu. Taip pat galime juos pabarstyti cinamonu ar cukraus pudra. Skanaus!

The post Obuolių blyneliai su vaniliniu kremu appeared first on Beatos virtuvė.

Kam ta šaldyta pica, kai gali pasigaminti naminę picą vos per 15 minučių? O ir visus reikalingus produktus jai tikriausiai rasite savo šaldytuve. Ši picos tešla, su varške ir pasukomis, niekuo nenusileidžia ilgai kildintai ir brandintai picos tešlai – tokia pat puri, minkšta, su traškiu krašteliu ir pagaminama labai lengvai. Žodžiu, tikras išsigelbėjimas, kai reikia greitos vakarienės šeimai. Priedus naudokite tuos, kuriuos turite, tiks ir kitokios daržovės bei kepta vištiena, na bet tikriausiai jau esate atradę savo mėgstamiausią picą, tai žinosite ką uždėti. Man patinka pievagrybai ir kad kuo daugiau daržovių būtų, todėl ir šis siūlomas receptas tik su daržovėmis. O jei šeimyna didesnė, galite drąsiai gaminti dvigubą kiekį tešlos ir išeis dvi didelės picos.

Naudojau „Kaiser“ 32 cm skersmens formą, kuri skirta tiek picai, tiek dideliam mieliniam varškės pyragui ar stipruoliui orkaitėje ruoštam omletui. Ši forma puikiai paskirsto karštį, picos ar pyrago kraštai tampa traškūs ir gražiai apskrudę. Forma pagaminta iš aukščiausios kokybės metalo, padengta neprilimpančiu sluoksniu, o ir supjaustyti picą galite formoje, nes jos danga atspari įbrėžimams.

Pradedam: tešlai sumaišome visus ingredientus kartu, suminkome tešlą. Jei tešla kimba prie rankų, dar įberiame miltų, kol nelips. Suformuojame apvalų rutuliuką. Galima padėti į šaldytuvą pusvalandžiui, jeigu turite laiko, arba gaminti iškart. Arba dar variantas užminkykite iš ryto, per darbo dieną palikite šaldytuve, grįžtat vakare-kepat.

Pasiruošiame įdarą: pievagrybius supjaustome riekelėmis ir pakepiname kelias minutes keptuvėje su šlakeliu aliejaus. Atidedame. Špinatus taip pat dedame į keptuvę, pakepiname, kol suminkštės, ir pagardiname druska, pipirais bei čili pipirais. Cukinijas tiesiog supjaustome pailgomis juostelėmis.

Iškočiojame tešlą ant miltuoto paviršiaus iki didelio apskritimo.

Patepame šlakeliu aliejaus ir įklojame tešlą į „Kaiser“ picos formą. Pirštais paspaudžiame karštus, kad priliptų prie formos. Jei tešlos kraštai dideli, užkrenta, tada nupjaukite kraštus arba pakočiokite formos kraštus su kočėlu ir lengvai nuimsite tešlos perteklių.

Šauname tešlą į orkaitę 200C (picos rėžimu) ir kepame apie 8 minutes.

Tada išimame apkeptą picos padą, užtepame padažo ir paskirstome šaukštų ant pado.

Dedame ant pomidorų padažo pasiruoštą įdarą – pievagrybius, po šaukštą špinatų, pesto padažo, plėšome mocarelą, pabarstome šviežiai maltų pipirų bei druskos, apšlakstome alyvuogių aliejumi ir grąžiname į orkaitę dar 7-8 minutėms. Išimame iš orkaitės, uždedame baziliko lapelių ir pabarstome čili pipirais, jei mėgstate. Skanaus.

Patikimos ir tvirtos „Kaiser“ kepimo formos gyvena „Gerduva“ parduotuvėse ir www.gerduva.lt.

The post Greita daržovių pilna naminė pica appeared first on Beatos virtuvė.

Varškės apkepą mėgsta visi, makaronus taip pat. Tai tikras komforto maistas. Makaroniukus rinkitės kuo smulkesnius ir jų nepervirkite. Bananai suteiks saldumo, taigi galite atsisakyti cukraus. Mes valgėme su natūraliu jogurtu ir uogomis.

Gaminame: makaronus išverdame sūdytame vandenyje, tik išjungiame kaitrą likus 3 minutėms iki virimo pabaigos (virimo laikas būna nurodytas ant pakuotės). Nusunkiame makaronus ir apšlakstome alyvuogių aliejumi ar sviestu, kad jie nesuliptų.

Bananus sutriname šakute ar maisto smulkintuvu iki vientisos masės. Varškę išsukame su kiaušiniais. Viską sumaišome. Keramikinį kepimo indą patepame sviestu ir supilame varškės masę. Kepame įkaitintoje orkaitėje (180–190 ^oC) apie valandą. Valgom su trintomis uogom, jogurtu ar grietine.

Šio recepto produktų krepšelį rasite čia.

The post Mažų makaronų ir varškės apkepas appeared first on Beatos virtuvė.

Jau ir anksčiau mėgau pomidorą valgyti su varške, bet ši užtepėlė šiame deriny yra kažkas genialaus. Nes kaip ten bebūtų, pipiras yra virtuvės karalius ir kas galėtų pagalvoti, kad kai visokių rūšių pipirus suporuosi su varške gausi tokią tobulą santuoką. Visų pirma tai noriu pabrėžt, koks vis tik skirtingas ir kitoks nei, tarkime aitriosios paprikos, pipiro sukuriamas aštrumas – jis kilmingas, šiltas, ne čaižus, o ryškus, kaip boso ir tenoro arija kartu geriausioje operoje. Aš šitą užtepėlę kaip mat suvartojau,  ir salotoms rutuliukus formavau, ant mėgstamos duonos su pomidorais ir artiškokais tepiau, ir vien tik kukliąją morką joje dažiau, o kaip turėtų būt skanu su šviežia lietuviška bulve…  Žodžiu, šios vasaros hitas bus ši „Vilkyškių“ varškės užtepėlė su grūstais pipirais.

Jei gaminsite brusketas, pirmiausiai savo mėgstamą duoną paskrudinkite lengvai orkaitėjė, agurkus ir pomidorus supjaustykite riekelėmis.  Užtepkite „Vilkyškių“ varškės užtepėlės su grūstais pipirais, sudėkite pomidorus ir agurkus, pagardinkite bazilikais ir krapais, o pabaigai dar pašlakstykite tirštu balzaminiu actu. Lengva, gardu, vasariška.

Na o jei sugalvosite iš šios užtepelės suformuoti rutuliukus salotoms, prieš tai ją gerai pašaldykite, gal net į šaldymo kamerą kelioms minutėms pašaukite – bus lengviau dviem šaukšteliais suformuoti rutuliukus. Juos apvoliokite smulkintuose krapuose ir kanapių branduolių mišinyje.

Į gilesnę lėkštę sudėkite salotas, supjaustytus pomidoriukus, agurkus, uždėkite „Vilkyškių“ užtepėlės rutuliukus, pašlakstykite aliejumi bei balzamiko actu. Jei trūks, pagardinkite žiupsniu drukos, ką tik sumaltais pipirais.

The post Brusketos ir salotos su varškės užtepėle appeared first on Beatos virtuvė.

Viską reikia daryti greitai. Aną dieną žiūrėjau savo mėgstamą TV laidą, na, nepasikuklinusi pasakysiu, kad mėgstamiausią, nes ją visada pasižiūriu ne tik TV, bet ir per kompą. Tą šeštadienį buvo laida apie viską spėjančias moteris, iš pradžių apie rašytoją, keturių vaikų mamą, gyvenančią Norvegijoje, o paskui jau LRT šnekusis dėmuo: Zita Kelmickaitė ir Edita Mildažytė, kuria žaviuosi nuo vaikystės, ką jau čia slėpsi. Taigi, yra tokia knyga, kurią, pasirodo, ir Edita perskaičius, nes ją citavo, ir aš ją esu perskaičius – tai efektyvumo ir savęs tobulinimo klasiko Brian Tracy „Eat that Frog“ (angl. – suvalgyk varlę). Edita jau šitą taisyklę įvaldžius, sakė, nuo ryto pirmiausia daro tai, kas svarbiausia ir galbūt nemaloniausia. Aš, kadangi mano dienos dabar truputį kitaip einasi, nes aš savanoriškai pasidaviau į kūdikio belaisvę, tai kai ateina tas rytinis miegutis, tai oojoj, mamka kaip torpeda viską skuba nuveikti. Man prioritetas yra pasirūpinti savimi ir paskui šeima, nes vis tik pastebėjau, kad aš geriau jaučiuosi, kai padarau tai, kas man reikia. Kartais ryte darau ne sau dalykus, o kitiems, bet vėlgi – dėl savo malonumo, tai kai Baby Harry buvo tik pusantros savaitės, tai rytinis miegutis būdavo labai rimtas, kokių minimum dviejų valandų. Per vieną tokią miego sesiją aš sulaukiau draugių svečiuose ir dariau joms pietus, ir man viskas puikiai pavyko. Ir dar atsitiko tortas, nors jo neplanavau kepti, bet galvoju, juk sesės gimtadienis, tai kaip dabar be torto?? Nors tokio torto, kuris iš tiesų pyragas, juk reikia. Tikrai laikas buvo suskaičiuotas ir gaila nepaskaičiavau tiksliai, kiek užtrukau, bet iš esmės, viskas tikrai įvyko labai greitai. Esmė biskvitas – labai purus ir lengvas, ir smagus. Dalis miltų praturtinta migdolais, o kvapams mano mylimas kardamonas ir truputis cinamono, ant viršaus reikia kremo, tai juo virto varškė su grietinėlės sūriu (philadelphia) ir rudas šlapias demerara cukrus (farinas dar lygiai taip puikiai tinka). Torto viršų barsčiau liofilizuotomis uogomis (aš jas perku iš Super Garden) ir dar supjaustytas saldainis „Veliuona“. Kaip buvo skanu! Ir kaip greita, tai va, prašau, dalinuosi. Aprašau receptą. Nes šventinė savaitė – ruošiamės Velykom, o toks pyragas labai tiks toms, kurios arba dirba, arba kaip aš, kūdikius augina, bet vis tiek nori būt nudirbusios darbus ir negali pakęsti neefektyvumo… Čia kaip aš (išprotėjus ir tiek).

Greitumas yra toks, kad sviestas ištirpintas ir viskas susiplaka labai greitai su mikseriu. Taigi, plakam kiaušinius su cukrumi iki baltų putų.

Supilam lydytą sviestą ir grietinę, sumaišome jau šaukštu. Tada supilame persijotus miltus, sumaišytus su migdolais maltais ir kepimo milteliais. Ir beriame druską ir prieskonius, man kardamonas būtinas čia, bet galite ir be jo. Viskas turi būt vientisa. Pilame į kepimo formą, pateptą sviestu, aš turiu puikią gerą „Kaiser“ formą, tai net tingiu tiesti popieriais, net ir sviestu nebūtina tept. Kepam 185 laipsnių orkaitėje (prieš tai įkaitinkite bent 5 minutes 200C) apie 40 min..

Iškepusiam tortui ledižiame atvėsti. Atvėsusį išimame iš formos – čia labai padės medinis pagaliukas, juo būtinai apeinam aplink kraštus, kad atliptų ir nebūtų paskui suplyšimo per pusę. Kremui nereikės net mikserio – sumaišome šaukštu varškę „Philadelphia“ ir cukrų. Užtepam ant biksvito papuošiam. Papuošimui galit kaip aš, liofilizuotas uogas (tie žali yra agrastai, ne briuseliniai kopūstai, hahaha) ir supjaustytą saldainį „Veliuona“ dėt, o galite naudot, ką tik norit – mėgstamos uogos ir šokoladas tinka geriausiai, na, dar riešutai ir morengai skaniai susivalgys. Ir prašom. Skaniausias pirmą ir antrą dieną.

The post Tortas per penkias minutes appeared first on Beatos virtuvė.

Blynai pusryčiams yra klasika, bet nebūtinai jie turi būti saldūs. Man cukinijos niekada nepabosta, galiu jas valgyti visada. Siūlau labai mėgstamą patiekalą – cukinijų blynus. Vietoje kvietinių miltų naudokite kukurūzų miltus, o jei jų neturite tiks ir kvietiniai, tada rinkitės visagrūdžius, jie čia tinka. Prie blynų dar iškepsite kiaušinį, pridėsite skrudintos šoninės juostelę – tikras restoranas sodyboje.

Gaminame: cukiniją sutarkuojame šiaudeliais. Sumaišome su trintais česnakais, sūriu, kukurūzų miltais, 4 kiaušiniais, prieskoniais bei druska. Gerai išmaišome. Blynelius kepame keptuvėje su įkaitintu alyvuogių ar kokosų aliejumi.

Atskirai iškepame kiaušinius. Keptuvėje ar orkaitėje paskrudiname šoninę. Uždedame ant blynelių. Šio recepto produktų krepšelį rasite čia.

The post Cukinijų blynai su kiaušiniais ir šonine appeared first on Beatos virtuvė.

Tabbouleh yra tradicinės rytietiškos salotos, kuriose dalyvauja truputis skaldytų kviečių kruopų ir labai labai daug žalumynų: petražolių, svogūnų, agurkų, pomidorų. Mes pateikiame skanią lietuvišką interpretaciją su grikiais, agurkais, pomidorais ir žalumynais. Greita, skanu ir lengva pagaminti, ir tikrai nesijausite apsunkę, taigi galėsite sau smagiai ir daržus palaistyti, ir ežere išsimaudyti. Man labai patinka, kad yra tikrai gerų prieskonių mišinių, kaip antai „Santa Marijos“  „Tandoori“, kuriuos tereikia sumaišyti su trupučiu kefyro ir druskos – taip greičiausiai pamarinuosite bet kokią mėsą. Vasara – daržovių karaliavimo metas!

Gaminame: vištieną supjaustome stambesniais kubeliais, sutriname česnakus, supilame tandoori prieskonius, beriame druskos, pipirų, mėtų. Užpilame kefyru, pamaišome. Mėsą reikėtų pamarinuoti bent valandą, per naktį laikyti tikrai nebūtina.

Cukiniją supjaustome gabaliukais, svogūną – ketvirčiais ir padaliname jį lapeliais, papriką supjaustome stambesniais gabaliukais. Veriame ant iešmų vištieną pramaišiui su daržovėmis.

Kepame ant grilio, kol mėsa švelniai apskrus ir iškeps arba 180 ^oC temperatūros orkaitėje 30 minučių.

Grikius išverdame pasūdytam vandenyje, tik nepervirdame. Paliekame atvėsti. Pomidorus perpjauname, išimame sėklas, supjaustome smulkiais gabaliukais, agurkus supjaustome smulkiai, labai smulkiai sukapojame mėtas, krapus, petražoles ir laiškinius svogūnus.

Atvėsintus grikius sumaišome su daržovėmis, pašlakstome citrinų sultimis ir aliejumi. Druskos beriame prieš patiekdami, nes per anksti pasūdžius patiekalas pavandenys.

Jogurtą sumaišome su citrinų sultimis, alyvuogių aliejumi ir druska. Padažu pašlakstome salotas ir iškeptą mėsą, pabaigai pabarstome kepintais sezamais. Šio recepto produktų krepšelį rasite čia.

The post Vištienos tandoori vėrinukai su daržovėmis ir grikių tabbouleh appeared first on Beatos virtuvė.

Ši porcija dviems, vienam bus gerokai per daug.

Aš kažkaip pasistengsiu koncentruotai pasakyti, ką noriu, nesileisdama į ilgus pasakojimus, kuriuos labai mėgstu. Apie tai, kaip faina vakarieniaut su šeima ir kad dirbti su šeima gera taip pat. Tai va, salotų galima prisikurti kokių tik nori. Aš pristatau jums tokias fusion sveikas salotas, kuriose yra dvi mano meilės: burokėliai ir ridikėliai. Kadangi aš vis dar valgau mėsą, tai bus „či air“ vištiena arba kalakutiena, na, ką pasirinksite. Ir dar pristatau vieną savo prielankumą – tai sezamų pasta tahini. Ją valgyti sveika, ji labai skani ir turtinga baltymais. Ir dar šiose salotose yra krapai, nes lietuviška vasara be krapų yra ne vasara. Štai ir visa istorija, o šios salotos gimė gaminant ir kuruojant naują pavasarinį „Jurgis ir Drakonas“ meniu. Jei prieš tai buvo tos, na, žiauriai geros salotos su grikiais ir moliūgais, tai dabar grikius išleidžiam ilsėtis, moliūgai tegul auga iki rudens, o mes imkimės ko nors gaivesnio. Vis dėlto, vien salotų lapais gyvas nebūsi, tai todėl čia yra ir višta, ir burokėliai (natūralus saldumas), ir ridikėliai su agurkais, ir salotomis (natūralus gaivumas ir traškumas), ir tahini pastos bei jogurto padažas, kuris tikrai pamalonins mūsų naujovių troškimą. Pasidarykite namie, o jei būsite JD, ten jų vardas – sezoninės Beatos virtuvės salotos. Iš tiek ingredientų gausite dvi salotų porcijas.

Burokėlį išverdame arba iškepame. Vištieną ar kalakutieną supjaustome vidutinio dydžio gabaliukais, pabarstome prieskoniais ir druska. Šiaip, prieskoniuoti vištą galite ir tik druska, pipirais, raudonėliu, pavyzdžiui, ir čensaku, irgi labai gardu. Jei turim laiko, leidžiame pasimarinuoti, jei ne, kepam iš karto gerai įkaitintoje keptuvėje su šlakeliu aliejaus. Iškepa greitai, maždaug per dešimt minučių, priklauso, aišku, kokio storumo yra mėsos gabaliukai.

Salotas nuplauname, nudžioviname, suplėšome. Agurkus, burokėlius ir ridikėlius supjaustome. Pasidarome padažą: dedame šaukštelį tahini sezamų pastos, spaudžiame citrinos sultis ir, jei mėgstame, dedame pusę sutrintos česnako skiltelės. Supilame jogurtą ir sumaišome, skonis turi būti tvirtas.

Ant salotų dedame vištieną, pašlakstome padažu ir pabarstom krapais. Man labai skanu. O vegetarai, jei valgot sūrį, tai dėkite pakeptą halumi (toks sūris) – nerealiai skanu, arba pakeptą lietuvišką varškės sūrį… Arba jei valgytojas – veganas, tai avokadas tiks.

The post Vištiena, ridikėliai, burokėliai ir tahini – mano naujos sezoninės salotos iš JD meniu appeared first on Beatos virtuvė.

Tradicinėje Tom Yum sriuboje buvo tik sauja paprastų ingredientų, tačiau ilgainiui tailandiečiai pradėjo eksperimentuoti su kitais ingredientais, kaip antai: pomidorais, kokosu, grietine, čili pasta ir net baziliku, kuris buvo laikomas šventąja žole! Taip, galite eksperimentuoti, bet pirma paragaukite tikrosios Tom Yum sriubos. Šią sriubą galima virti su kitokia mėsa ar jūros gėrybėmis. Svarbu nepamiršti, kad sriuba yra kelių augalinių ingredientų mišinys, o Tom Yum sudėtyje visuomet yra trys pagrindiniai augalai: citrinžolė, galangalas ir kafiro laimo lapai. Ši sriuba sūdoma tik žuvies padažu, o rūgštumo jai suteikia tik laimų arba tamarindų, arba jų abiejų sultys.

Gaminame:

1. Vandenį užvirinkite. Įdėkite sugrūstą galangalą, kafiro laimo lapus ir citrinžolę (naudojama tik raudonoji stiebo dalis, kuri supjaustoma 2 colių gabaliukais ir sutraiškoma). Apie minutę leiskite jiems pavirti, kad jų aromatas pasklistų į vandenį.
2. Jeigu norite, kad sriuba būtų labai aštri, sudėkite į puodą sutrintus čili pipirus. Įdėkite žuvies padažą, sutekdami sriubai sūrumo, ir laimų sulčių, suteikdami rūgštumo. Paragaukite, ar teisingas prieskonių derinys, nes laimų sultys būna skirtingo rūgštumo, o žuvies padažas – skirtingo sūrumo. Laimų sultis pilkite paskutines, taip pat ir baigiant virti.
3. Sudėkite nuvalytus ir į 4 dalis supjaustytus grybus ir virkite verdančiame sultinyje apie minutę.
4. Į verdantį sultinį sudėkite nuluptas ir išvalytas krevetes ir sumažinkite ugnį. Maišydami virkite tik apie minutę, nes krevečių proteinas labai greitai išverda.

5. Įpilkite į lėkštę ir pabarstykite šviežia kalendra.

The post Tailandietiška aštri krevečių sriuba appeared first on Beatos virtuvė.

Balandėliai vasaros maistas, man jie skaniausi su šviežiais kopūstais ir su daug žalumynų. Mes lietuviai nors ir esame įsimylėję krapą ir viską puošiam petražolėmis, esame dar gana kuklūs su prieskoniais, o štai Tailando virtuvė išsiskiria savo prieskoninių žalumynų gausa. Citrinžolė ir kafir laimo lapai yra tai, kas šią virtuvę išskiria iš kitų ir paverčia jos patiekalus ryškiais ir nepamirštamais, bet tailandiečiai naudoja daug ir kitokių prieskoninių žolių, kurias lengvai rastum ir dažno lietuvio darželyje, tai bazilikai, mėtos, kalendra. Taigi šiame recepte tradiciniams balandėliams aš pritaikysiu keletą Tailando virtuvės gudrybių. Įdarui naudojau paukštieną,  nepagailėjau jam imbiero, česnako ir raudonojo kario pastos (bet galima apsieiti ir be jos), pridėjau dažnai tailandiečių naudojamų saldžių kukurūzų ir dar žalumynų – šparagų, jei ne šparagų sezonas naudokite kubeliais supjaustytą cukiniją. Vietoj tradicinio balto svogūno dėjau daug laiškinio. Toliau viskas tradiciškai – kopūsto lapai ir į juos vyniojamas įdaras.  Padažui tikrai netiks nei grietinė nei troškinti pomidorai,  todėl pagaminau saldžiarūgštį gaivų padažą su smulkintais pomidorais, imbieru ir visa puokšte žolelių. Žodžiu, labai gaivu , nauja, bet kartu ir patikima bei pažįstama,  labai kviečiu išbandyti ir į savo virtuvę pakviesti naujų skonių.

Kopūstą renkamės kuo mažesnį, nes lapai mažesni ir balandėliai bus mažesni, o ne gigantai. Kopūstui išpjaunam šerdį ir užpilam vandeniu, kad apsemtų bent trečdalį ir uždengus puodą paverdam apie 10 minučių ant nedidelės ugnies, kad kopūstas suminkštėtų ir galima būtų lengvai nulupti lapus. Išėmę kopūstą perliejam jį šaltu vandeniu ir truputi atvėsusiam nuimam lapus.

Pasiruošiam įdarą. Imbierą ir česnaką nulupam ir supjaustom. Supjaustom žalumynus: kalendras, mėtas, bazilikus, laiškinius svogūnus.

Morką supjaustom nedideliais kubeliais. Šparagus/ smidrus ar cukiniją nedideliais gabaliukais.

Į keptuvę pilam šaukštą aliejaus ir dedam ten šaukštą raudonos tailandietiškos kario pastos, leidžiam jai truputi pakepti ir sušilti, ten pat dedam imbierą ir česnaką, kad lengvai pakeptų sušiltų, sudedam supjaustytas morkas kubeliais, viską lengvai pakepinam apie penkias minutes.

Smulkintą mėsą sumaišom su daržovėmis, žalumynais, pakepintomis morkomis, ir saldžiais kukurūzais, įdedam druskos ir pipirų.

Darom balandėlius, į kiekvieną kopūsto lapą dedam po nedaug įdaro, suvyniojam. Dedam į puodą vieną šalia kito tampriai ir gražiai. Užpilam stikline vandens, uždengiam puodą su dangčiu ir troškinam ant nedidelės ugnies apie 30 minučių.

Kol troškinasi paruošiam padažą: išspaudžiam  citrinos sulčių, sumaišom jas su actu ir cukrumi, arba mango čatniu, jei turite. Sutarkuojame imbierą ir įmaišome. Įberiame gerą žiupsnelį druskos. Pomidorą supjaustome kvadratėliais ir sumaišome su citrinos sulčių ir acto padažu. Pabaigai įberiam smulkintų žolių: mėtų, baziliko, kalendros, aitraus čili pipiro. Balandėlius valgom su šiuo gaiviu padažu. Grietinės nereikia!

The post Balandėliai tailandietiškai appeared first on Beatos virtuvė.

Galiu atostogauti negamindama maisto, bet kartais taip užsinoriu pati pagaminti vakarienę šeimai… Šis patiekalas iš vienų mūsų šeimos atostogų, kai vaisių buvo apsčiai. Man labai patinka derinys „saldu ir sūru“, o nektarinai, kurių vasarą tikrai netrūksta, puikiausiai tinka prie kiaulienos. Aš dar pridedu kmynų, garstyčių ir rozmarinų – skanu ir elegantiška. Vietoje nektarinų galite naudoti persikus arba slyvas. Garnyrui tiks visokios šviežios daržovės su greitai paruošiamu citrinų sulčių, alyvuogių aliejaus ir medaus padažu.

Gaminame: nugarinę supjaustome bent pusantro centimetro pločio pjausniais. Rozmarinų lapelius susmulkiname, beriame prie kiaulienos, tada dedam druskos, pipirų, sojų padažo, medaus, garstyčių, kmynų. Sumaišome, ir paliekame pasimarinuoti (galite palikti ir per naktį).

Įkaitiname keptuvę, įpilame truputį aliejaus ir apkepame kepsnius, kol jie gražiai apskrus iš abiejų pusių, maždaug po 4–5 minutes iš kiekvienos pusės. Greta beriame skiltelėmis pjaustytų nektarinų ir šauname keptuvę į 180 ^oC temperatūros orkaitę 20 minučių.

Šio recepto produktų krepšelį rasite čia.

The post Kiauliena su nektarinais appeared first on Beatos virtuvė.

Ledai su aliejumi gal ir skamba keistai, bet užteks vieną kartą paragauti, kad įsitikintumėte, kaip puikiai glotnūs vaniliniai ledai dera su sodriu, tamsiai žaliu moliūgų sėklų aliejumi. Šaltai spaustas „Obelių“ moliūgų sėklų aliejus desertams suteikia paslaptingo, gilaus riešutinio skonio ir pagyvina bet kurį patiekalą – nuo salotų, kruopų iki žuvies ar mėsos valgių. Citrina suteikia gaivumo, skrudintos moliūgų sėklos – traškumo, o smagiausia, kad šiuos ledus pasigaminsite labai greitai.

Eiga: moliūgų sėklas paskrudiname ir pasmulkiname peiliu. Vanilinius ledus išsukame maisto kombainu su 3 šaukštais „Obelių“ moliūgų sėklų aliejaus, druska, smulkintomis moliūgų sėklomis, kad gerai susimaišytų.

Įlašiname šlakelį citrinų sulčių skoniui pagyvinti. Sudedame į stiklinį indą ir pusvalandį ar valandą palaikome šaldymo kameroje. Prieš patiekdami papuošiame avietėmis, tarkuotomis citrinų žievelėmis ir dar pašlakstome moliūgų sėklų aliejumi.

The post Ledai su moliūgų sėklų aliejumi appeared first on Beatos virtuvė.

Kuo didesnė puokštė žuvies, tuo skanesnė žuvienė. Taip mums sakė Drevernos (toks labai gražus kaimas Mažojoje Lietuvoje) gyventoja ir skaniausios žuvienės ekspertė Janina. Patys suprantate, kad niekas geriau nemoka virti žuvies, nei pamario gyventojai. Tai paslaptys tokios – žuvis gali būti kokia tik nori, bet būtinai iš marių, o ne kokia jūrinė. Ir bent trijų skirtingų rūšių. Mažosios Lietuvos gyventojai labai vėgėlę gyrė, bet nevisada laimė ją turėti išpuola, tai tikrai ir su kitokiomis žuvimis išsiversite. Visa šios žuvienės jėga yra sultinys, kurį reikia išsivirti iš anksto. Tai ir pradėkime.

Sultiniui tinka mažesnės žuvelės, kokį ešeriuką galit ir visą virti, o didesnių žuvų imkite galvą ir uodegą – puikiai iš jų sultinys skonio pasiima. Jei norite turėti 3 litrų žuvienės puodą, sultinio virkite kokius 2 litrus. Tokiu kiekiu vandens užpilkite gerai nuplautas ir nuvalytas žuvis. Kai užvirs, ugnį sumažinkite, dėkite dar ten visą svogūną dėl skonio, krapo kotą mestelkite ar lauro lapą. Virkite neuždengę puodo, tada mažiau bėgs. Puteles, žinoma, nugriebkite šaukštu, kad sultinys būtų skaidrus ir gražus. Galite samčiu truputį pagrūsti žuvis, kad sultinyje būtų daugiau skonio. Pavirkite apie 20 minučių ir nukoškite.

Didesnes žuvis gerai nuplaukite, išvalykite, galite ir pamirkyti, kaip Janina daro apie pusvalandį, tuomet bus mažiau putų. Supjaustykite žuvis didesniais gabalėliais.

Morkas ir bulves supjaustykite nedideliais kubeliais. Svogūnų laiškus ir krapus susmulkinkite. Pirmas į sultinį beriame morkas ir paverdame,kiek vėliau – bulves. Kai morkos ir bulvės beveik išvirusios, dėkite didžiuosius žuvų gabalus. Jei turėsite vėgėlės, ją į puodą dėkite pirmą, atskirai nuo kitų žuvų ir pavirkite 2-3 minutes. Tada jau ir kitas puodan dėkite. Mes laidoje kai virėme, į puodą dėjome karšio, starkio ir ešeriukų gabaliukus. Dar viena Drevernos žuvienės paslaptis – šiukštu, sriubos negalima maišyti! Sudėjote žuvį ir kantriai laukite. Tik nereikia žuvies pervirti! Janina sako atidžiai stebinti – kai tik pasirodo pirmieji burbuliukai – sriuba užverda, ji ugnį išjungia. Tuomet laikas suberti smulkintus žalumynus, pasūdyti žuvienę (ragaukit, kiek druskos norisi), dėti žuviai skirtų žolelių ir dosnų šaukštą sviesto. O tada – puodą uždenkit ir palikite žuvienę pastovėti dar 5-7 minutes.

Kaip tik spėsite pasiimti didžiausią sriubinę lėkštę – ši žuvienė tokio skanumo, kad net didžiausio puodo kaipmat neliks. Jei mėgstat, galit į lėkštę įsidėti ir šaukštą grietinės, bet mums ir be jos skanumo pakako.

O štai čia paspaudę galite pažiūrėti visą laidą „Keliauk ir ragauk.Lietuva“, kurioje pamatysit, kaip pati Janina verda tradicinę žuvienę, o mes su Giedrium po visą Mažąją Lietuvą keliaujam. Patys nepastebėsit, kaip jau kojos trepsės, keliauti norės.

Ši laida yra projekto „Lietuvos gamtos ir kultūros paveldo objektų (išteklių) pristatymas vietinio turizmo rinkoje“ (Nr. 05.4.1-LVPA-V-812-01-0003) dalis. Laidą inicijuoja Valstybinis turizmo departamentas prie Ūkio ministerijos, ji nansuojama pagal 2014–2020m. Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programą iš Europos regioninės plėtros fondo ir Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų.

The post Tradicinė Drevernos žuvienė appeared first on Beatos virtuvė.

Kas sugalvojo, kad tortas būtinai turi stovėti? Vasarą visi nori pagulinėti, aš taip pat neįsivaizduoju vasaros be gero pagulėjimo ant žemės – ant smėlio, žolės, samanų. Tai ir šis tortas toks – jis nori gulėti sau dubenyje. Tokius desertus labai mėgsta britai, o vadina juos trifle. Jam tinka bet koks dubuo, o skanauti paprasčiausia kabinant šaukštais. Būsiu atvira – šį desertą lengva suvalgyti visą, su niekuo nesidalijant.

Vasarai artėjant link finalo, kai braškės baigiasi, išbandykite jį su avietėmis. Ir nepamirškite, kad kefyras tinka ne tik šaltibarščiams. !!! Man, tiesą sakant, skaniausias gerai atšaldytas „Vilkyškių“ kefyras, jis man kažkoks gaivesnis nei kiti, su labai gerai subalansuota rūgštele, be to ir patogi įvairių dydžių pakuotė leidžia pasirinkti, ar gersiu viena jį, ar dalinsiuos su šeima. Todėl net nekilo klausimų, koks kefyras tiktų šiam tinginiui tortui. Žinoma,  „Vilkyškių“.

Malonią rūgštelę sušvelnina ir pasaldina grietinėlė, o labai gerai išplakti kiaušinių baltymai kremui suteikia ypatingo purumo. Jei dėl termiškai neapdorotų baltymų labai nerimaujate, galite jų atsisakyti, tik rezultatas nebus toks pats.

Gaminame: įkaitiname orkaitę iki 190 °C (viršutinis ir apatinis kaitinimas). Moliūgų sėklas sutriname maisto smulkintuvu. Rupius moliūgų sėklų miltus sumaišome su kvietiniais, kepimo milteliais ir druska.

Kitame dubenyje gerai išsukame sviestą su cukrumi. Įmušame kiaušinius ir įpilame pieno, labai gerai išplakame. Suberiame sausų ingredientų mišinį ir lengvai išmaišome. Kepimo skardą išklojame kepimo popieriumi, sukrečiame gautą masę, šiek tiek palyginame ir kepame apie 30 minučių, kol švelniai paruduos. Ar iškepęs, patikriname mediniu iešmeliu. Paliekame atvėsti.

Želatiną užpilame vandeniu, kad apsemtų, ir pabrinkiname apie 10 minučių. Kefyrą sumaišome su cukrumi, nutarkuotomis citrinų žievelėmis ir išskobtomis vanilės ankšties sėklytėmis. Kitame dubenyje gerai išplakame grietinėlę iki purios, standžios konsistencijos. Atskirai iki standžių putų išplakame baltymus.

Išspaudžiame citrinų sultis į nedidelį puodelį, sudedame išbrinkusią želatiną ir kartu pakaitiname, kol želatinos grūdeliai visiškai ištirps. Pravėsusią želatiną supilame į kefyro masę nuolat maišydami, sukrečiame grietinėlę ir lengvais judesiais išmaišome. Sudedame standžius baltymus. Atsargiai sumaišome.

Braškes nuplauname, nusausiname popieriniu rankšluosčiu ir perpjauname pusiau. Biskvitą sutrupiname iki rupių trupinių. Sluoksniuojame aukštame inde: šonus išklojame braškėmis, beriame biskvito trupinių, užpilame kefyro kremo. Vėl užberiame trupinių, dedame braškių ir kremo. Taip sluoksniuojame, kol sunaudosime visus ingredientus. Puošiame braškėmis ir biskvito trupiniais.

The post Citrininis kefyro ir braškių sluoksniuotinis appeared first on Beatos virtuvė.

Tikrai visi mokame pasigaminti lietuviškus šaltibarščius. O dabar pristatome graikų kilmės šaltibarščių giminaitį dzadzikį, pagardą su daug mėtų, agurkais ir graikišku jogurtu. Šį patiekalą lengva paversti sriuba, ir ji labai tinka toms dienoms, kai jau visi atsivalgę šaltibarščių. Prie dzadzikio tinka keptos bulvės, galite patiekti ir pjaustytų virtų burokėlių – ir gražu, ir skanu.

Gaminame: supjaustome bulvytes į 4 ar 6 dalis, kad būtų vieno kąsnio. Pagardiname druska, čiobreliais, alyvuogių aliejumi ir suberiame į kepimo popieriumi išklotą skardą. Kepame 200 ^oC temperatūros orkaitėje 15–25 minutes, kol suminkštės.

Romanines salotas išdaliname atskirais lapeliais. Virtus burokėlius supjaustome panašiais į bulvių gabaliukais, dedame į romaninės salotos lapą, ant viršaus užberiame keptų bulvių.

Imame didelį dubenį, į jį dedame plonais šiaudeliais supjaustytus agurkus (kaip šaltibarščiams), smulkiai supjaustome mėtas ir krapus, išspaudžiame česnaką, užpilame kefyro. Viską paskaniname druska ir citrinų sultimis.

Paliekame pastovėti bent 15 minučių, kad skoniai susimaišytų. Patiekdami papuošiame mėtų lapeliais ir smulkintais laiškiniais svogūnais.

Šio recepto produktų krepšelį rasite čia.

The post Šalta graikiška sriuba appeared first on Beatos virtuvė.