Gražuolis rudens spalvų apkepas. Jį laisvai galite vadinti pyragu ar net tortu. Tik čia visai nėra kvietinių miltų, o formą ir tvirtumo suteikia migdolų miltai. Traški riešutinė morengų karūna yra vienas maloniausių ir saldžiausių šio apkepo netikėtumų. Valgykite į sveikatą – nuostabi daržovė, kalcio ir baltymų šaltinis varškė ir kaip aidas per visus sluoksnius nuskambantis riešutinis skonis.

Jei moliūgų gausiai užderėjo, galite pasidaryti moliūgų tyrės paruoštukų ir juos užšaldyti porcijomis.

Įkaitiname orkaitę iki 180 °C. Skardą išklojame kepimo popieriumi. Moliūgą supjaustome nedideliais gabaliukais, sudedame į skardą ir kepame 15–20 minučių, kol suminkštės. Ataušiname ir sutriname maisto smulkintuvu. Minkštą sviestą išsukame su moliūgų tyre.

Kiaušinius išplakame su cukrumi, kol masė pašviesės, o jos tūris padvigubės. Kiaušinių plakinį laipsniškai sumaišome su moliūgų mase. Galiausiai suberiame cinamoną, apelsinų žieveles, druską ir migdolų miltus. Atsargiai permaišome.

Pasiruošiame įdarą: varškę pertriname per sietelį, sumaišome su kiaušiniais ir tryniais, cukrumi ir migdolų miltais.

Apvalią atsegamą kepimo formą išklojame kepimo popieriumi, sukrečiame į ją pusę moliūgų masės, ant jos paskleidžiame varškės įdarą ir užklojame likusiais moliūgais. Šauname į įkaitintą orkaitę ir kepame 30 minučių.

Ruošiame morenginį sluoksnį: baltymus išplakame su cukrumi iki standžių putų, suberiame smulkintus riešutus ir išmaišome. Ištraukiame apkepą iš orkaitės, sukrečiame ant viršaus morengo tešlą. Sumažiname kaitrą iki 160 °C ir dar kepame apie 20–25 minutes, kol viršutinis sluoksniais švelniai paruduos.

The post Moliūgų ir varškės apkepas su morengų plutele appeared first on Beatos virtuvė.

Šiek tiek karbonizuotas, rūgštus ir gaivinantis rytietiškas rauginto pieno gėrimas „Airanas“ man skanus ir natūralus, be jokių papildomų įmantrybių. Na bet jei esate iš tų, kuriems „Airano“ skonį dar reikia prisijaukinti, siūlau pirmiausiai su juo susipažinti ragaujant rytinį kokteilį. Saldūs gerai prinokę bananai, gaivumo suteikiantys ananasai gerai derės su natūraliu „Airano“ rūgštumu, o ciberžole ne tik suteiks gražios spalvos, bet ir sustiprins legendomis apipintas šio gėrimo ilgaamžiškumo savybes.

Taigi, gaminame kaip viens du trys: bananus nulupame ir pasmulkiname, ananasą nulupame ir supjaustome gabaliukais, viską sudedame į kokteilinę (galima išsiversti ir su maisto trintuvu). Supilame atšaldytą „Airaną“, užberiame ciberžolės ir viską gerai suplakame. Išpilstome į stiklines ir mėgaujamės.

The post Airano kokteilis appeared first on Beatos virtuvė.

Šiuos blynus pirmąsyk paragavau filmuodama savo laidą „Keliauk ir ragauk. Lietuva“. Važiavom su Vyteniu Pauliukaičiu į Dzūkiją atradimų ir skonių ieškoti. Ir radom! Užsukom pas Laimutę į sodybą „Grikucis“, kur viską apie grikius galima sužinoti – kaip auga pamatyti ir kaip senovinėmis girnomis jie malami, tešlon maišomi, ant ugnies čirškinami stebuklingai skaniais blynais virsta. Laimutė prisakė blynus valgyti „nuo skavardos“, dar karštus. Skaniausiai išsikepsite, jei rasite pirkti girnomis maltų grikių, bet ir iš paprastų grikinių miltų puikiai blynai pavyks. Skanūs ir su grietine, ir su uogiene ar tradiciškai, – su voveraičių padažu. Pirštus apsilaižysite. Pamatysit, kokie laimingi bus valgytojai ir kaip vos iškepę blynai akimirksniu dings nuo stalo. Smagus sujungiantis užsiėmimas su šeima ar platesne gimine.

Gaminame: persijotus grikių miltus sumaišome dubenyje su druska. Įpilame pieno ir kantriai maišome mediniu šaukštu. Kad gerai išsimaišytų, dzūkai sako šiukštu, nesimakaluoti ir visą laiką maišyti tik į vieną pusę. Kai masė jau vientisa, įmušame kiaušinį (geriau anties, jei nėra – tinka ir vištos). Pusę šaukštelio sodos nugesiname pusėje stiklinės kefyro, pamaišome. Kai kefyras suputos, pilame jį į dubenį ir išmaišome. Gera grikinių blynų tešla turi būti grietinės tirštumo.

O dabar gaminame padažą. Lepeškas (voveraites, o jei nėra, išsiversite ir su pievagrybiais) neilgai apverdame. Į įkaitusią keptuvę dedame sviesto ir suverčiame grybukus. Pagardiname druska bei pipirais. Įdedame grietinės, sumaišome ir dar patroškiname kelias minutes. Skanaujame su grikiniais blynais.  Šie blynai, beje puikiai valgomi ir su uogiene ar tiesiog grietine. Svarbu valgyti iškart, dar karštus.

Visą mano laidą apie kelionę po Dzūkiją pamatyti galite lnkgo svetainėje, štai čia:

http://lnkgo.alfa.lt/visi-video/premjera-keliauk-ir-ragauk-lietuva/ziurek-premjera-keliauk-ir-ragauk-lietuva

The post Dzūkiški grikiniai blynai appeared first on Beatos virtuvė.

Oi, tas gliumzinis pyragas. Susižavėjimas akimirksniu ir, atrodo, nieko nėra už jį geresnio. Švelnus it pūkas ir saldus, nukelia tikrai, atrodo, prie vokiškų lietuvininkų stalų, kai gerdavo kafiją su pyragu. Tokie anuomet būdavę pavakariai, o ir pyragai būdavo šeimininkių prestižo reikalas. Bandykite ir jūs, jei esate varškės mėgėjai. Aš šį pyragą pirmą sykį ragavau filmuodama laidą „Keliauk ir ragauk.Lietuva“. Su mano bičiuliu, aktoriumi Giedriumi Savicku slėpėms nuo audros Drevernos etnografinėje sodyboje, kur buvome pavaišinti rimtai ir dosniai. Nežinojau, kad varškę čia gliumze vadina, bet ar gliumzinis ar varškės – šis pyragas yra vertas kepti ir ragauti daug kartų.

Gaminame: ištriname minkštą sviestą su cukrumi ir vaniliniu cukrumi. Sudedame grietinę kartu su kepimo milteliais, paplaktus kiaušinio trynius ir sumaišome. Išsijojame miltus ir sumaišome gan kietą tešlą. Įdarui sumaišome varškę su cukrumi, lydytu sviestu, manais, grietine ir tešla. Kiaušinio baltymus išplakame iki putų ir įmaišome į varškę.

Stačiakampę kepimo formą ištiesiame kepimo popieriumi, dedame šaukštais tešlą, ją palyginame (galima ir atsidėti kiek tešlos, kad uždėtumėte ant varškės įdaro viršaus, bet nebūtinai), supilame įdarą.

Kepame 165 C įkaitintoje orkaitėje 50 minučių. Pabarstome cukraus pudra, papuošiame uogomis, arba dar valgome su vaniliniu padažu.

O kaip mes su Giedrium šio pyrago ragavom ir ką dar įdomaus Mažojoje Lietuvoje atradome, pamatysite  „Keliauk ir ragauk.Lietuva“ laidoje, aš ją čia jums įkelsiu, kad rasti lengviau būtų. O šiaip, kiekvieną šeštadienį 18.30 val. per BTV susitiksim, dar daug kelionių bus ir atradimų.

Laida „Keliauk ir ragauk.Lietuva“ štai čia.

The post Gliumzinis (varškės) pyragas appeared first on Beatos virtuvė.

            Šauname į įkaitintą iki 180-190 C orkaitę ir kepame apie 20-22 minutes. Skanaus.

           Visą laidą, kurioje kepėme šias bandeles ir keliavome po Aukštaitiją pamatysite lnkgo svetainėje, paspaudę štai čia. TV laida „Keliauk ir ragauk. Lietuva“ rodoma kiekvieną šeštadienį 18.30 val. per BTV.

The post Aukštaitiškos Gasčiūnų mielinės bandelės appeared first on Beatos virtuvė.

Rugelach yra žydiškos kilmės ragelis, populiarus Amerikoje. Kai sužinojau apie šį kepinį, pamaniau, kad labai jau jis panašus į lietuviškus varškės sausainius. Ir šio skanumyno yra įvairių variacijų. Aš esu gaminusi juos su varške, bet jeigu norite tikrų tikriausio tradicinio, tai tešlą reikia daryti iš grietinėlės sūrio (vadinamojo cream cheese). Įdaras irgi gali būti labai įvairus, bet populiariausi yra su razinomis, uogiene ar cinamonu. Taigi, kiekvienas gali rinktis pagal savo skonį, bet aš, kaip žinote, nesimaivau ir nesikuklinu – „trenkiu“ ant stalo tokį receptą, prie kurio jau nieko nei pridėsi, nei atimsi.

Šis kepinys – saldumynų gurmanams, todėl nepradėkite skaičiuoti kalorijų ar neprisigalvokite kąžin ko.  Labai tinka bet kokiai progai.

Gaminame sausainius. Pirmiausia paruošime tešlą, o orkaitę įkaitinsime, kai tešla „ilsėsis“ šaldytuve. Minkštą sviestą, grietinėlės sūrį ir cukrų sudėkite į didesnį dubenį ir gerai išsukite mediniu šaukštu, kad viskas taptų vientisa mase. Greitai suberkite persijotus miltus, sumaišykite, tešla turi būti minkšta. Padalykite ją į du gabalėlius, kiekvieną suvyniokite į plėvelę ir apie 30–40 minučių palikite šaldytuve, kad išbrinktų.

Dabar jau įjunkite orkaitę – temperatūra 180ºC. Skardą išklokite kepimo popieriumi. Bet, tiesą sakant, galite dar luktelėti: kol padarysite ragelius, ypač jeigu norite jų nedidelių (gali tekti paplušėti ilgėliau).

Ant stalo pabarstykite truputėlį miltų ir vieną tešlos gabalėlį iškočiokite, kad būtų plonesnis nei 1 centimetro, tada šį tešlos lakštą supjaustykite maždaug 10 centimetrų juostelėmis, o juosteles – „dantimis“, kitaip sakant, gana ilgais trikampiais.

Tada ant kiekvieno trikampio tepkite po pusę šaukštelio uogienės ir suvyniokite. Vynioti pradėkite nuo trikampio ilgosios kraštinės taip, kad baigtumėte smaigaliu. Jei neturite kantrybės ant kiekvieno gabalėlio tepti kremo, galite „nukirsti kelio galą“ – visą tešlos lakštą ištepkite uogiene, o tik paskui supjaustykite trikampiais ir susukite iš jų ragelius. Abu būdai yra geri, tik kai ant kiekvieno trikampio atskirai tepi kremą, tai pyragėliai būna gražesni, bet antras būdas tikrai daug greitesnis.

Jei norite, kad rageliai būtų net labai gražūs ir blizgėtų, kiekvieną patepkite kiaušiniu, bet, tiesą sakant, galima ir be to apsieiti. Ragelius dėkite ant skardos taip, kad ragelis savo svoriu prispaustų suvynioto trikampio smaigalį, ir kepkite orkaitėje apie 15–20 minučių, kol jie gražiai apskrus ir šiek tiek pasipūs.

Vietoj uogienės, galite tepti obuolių košę ar dėti razinų – priklauso nuo to, ko turite ir ką mėgstate. Kadangi tešla yra riebi, šie rageliai būna skanūs kelias dienas.  Nurodyto produktų kiekio pakaks 1 didelei kepimo skardai (30–40 ragelių). Skanaus!

Jei laukdami ragelių norėsite pamatyti visą laidą, kurioje jų ragavome, o dar su operos žvaigžde Rafailu Karpiu po Aukštaitijos pelkes ir sinagogas keliavom, tai įsijunkite lnkgo štai čia paspaudę. TV laida „Keliauk ir ragauk. Lietuva“ rodoma kiekvieną šeštadienį 18.30 val. per BTV.

Ši laida yra projekto „Lietuvos gamtos ir kultūros paveldo objektų (išteklių) pristatymas vietinio turizmo rinkoje“ (Nr. 05.4.1-LVPA-V-812-01-0003) dalis. Laidą inicijuoja Valstybinis turizmo departamentas prie Ūkio ministerijos, ji nansuojama pagal 2014–2020m. Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programą iš Europos regioninės plėtros fondo ir Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų

The post Rugelach sausainiai su slyvų uogiene appeared first on Beatos virtuvė.

Namie pasigaminti tikro, žemaitiško kastinio buvo mano sena svajonė. Kai labai svajoji, būtinai išsipildo. Tai ir įvyko – filmavome Žemaitijoje mano laidą „Keliauk ir ragauk.Lietuva“ ir su Mantu Stonkum svečiavomės pas Laimutę. Laimutė yra tikra žemaitė, dargi muziejininkė Žemaitės memorialiniame muziejuje ir žemaičių tradicijų puoselėtoja. Stalą nukrovė puikiausiais skanėstais – silke su cibuliu ir grietine, kepta duona, pačios spaustais ir rūkytais sūriais, o stalo karalius – kastinys! Šalia laimę nešančios karštutėlės virtos bulvės, dar spirginė (kaip ją daryt irgi tuoj papasakosiu), žinokit, valgėm truputį net pamiršę, kad filmuojam čia kažką.

Laimutė sakė, dar būtinai tikrą kastinį gaminti moliniame dubenyje ir sukti jį ne kokiu metaliniu, bet tik mediniu šaukštu (geriausia – iš obels išskobtu). Ir karšto vandens pasiruoškite bei didelį puodą, į kurį tilptų tas molinis, mažesnis puodas, kuriame kastinį suksite.

Sviestui leiskite pagulėti kambario temperatūroje, kad būtų lengviau sukti. Jau suminkštėjusį dėkite į molinį puodą, kurį įstatykite į didesnį, metalinį, karšto vandens pripiltą puodą. Sukame, kol sviestas tampa glotnus, blizgantis. Pilame samtį kefyro ir sukame, kol sutirštėja ir būna glotnus, it puriausia bulvių košė ar gerai išsuktas jogurtas. Išspaudžiame česnako, pagardiname kitais prieskoniais ir druska, pagal skonį.

O jei šalia ir spirginės norėtųsi bulvei pamirkyti, tai imkit jau keptuvę. Joje paskrudiname linų sėmenis bei kanapių sėklas. Beriame į kokį dubenėlį ir paliekame atvėsti. Labai smulkiai pjautytus cibulius pakepiname kruopelėje sviesto (kuo sausiau). Į maisto smulkintuvo indelį beriame sėklas, apkepintą svogūną, kmynus ir viską gerai sutriname. O jei norite viską tradiciškai daryti, tai reikia grūstuvėje sugrūsti. Dabar jau lieka tik bulvių karštų turėti, makt, makt ir skaniausi pietūs ar vakarienė ant stalo!

O kol bulvės verda, galit pažiūrėti, kaip žemaičių tradicijų puoselėtoja Laimutė iš Bukantės kastinį daro ir kaip aš po Žemaitiją keliauju. Laida yra lnkgo svetainėje, štai čia. TV laida „Keliauk ir ragauk. Lietuva“ rodoma kiekvieną šeštadienį 18.30 val. per BTV.

The post Kastinys ir spirginė appeared first on Beatos virtuvė.

Ieškojau ir galvojau, kaip čia atkartojus šakotį namuose. Aišku, kad tokio volo ir pečiaus namuose nėra ir nebus, bet šakočio tai norisi. Kąži ką darydavo anksčiau, kai nebūdavo kantrybės šventės ir šakočio sulaukti, pagalvojau, ir atsiverčiau puikią lietuviškų receptų knygą. Ir ten buvo jis. Puikus, nuostabus, orkaitę pripažįstantis ir į šakotį savo tešla panašus pyragas. Aš tokį iškepiau Lekėčių bendruomenės moterims, kai laidą „Keliauk ir ragauk. Lietuva“ apie Suvalkiją filmavome. Paragaukite ir jūs.

Sviestas šiam pyragui būtinai turi būti minkštas, todėl išimkite jį iš anksto ir leiskite kambario temperatūroje atsipalaiduoti. Jau suminkštėjusį sviestą dedame į didelį gilų keramikinį dubenį ir ištriname mediniu šaukštu. Tada įberiame vieną šaukštą cukraus ir vieną šaukštą miltų, įmušame kiaušinio trynį, o baltymą supilame į atskirą dubenį (juos vėliau išplaksime). Viską sumaišome tu pačiu mediniu šaukštu. Maišome tol, kol sudedame visus ingredientus. Įtarkuojame citrinos žievelę, supilame grietinėlę ir išmaišome. Tešla bus tvirta. Baltymus atsikirai išplakame iki standžių putų ir atsargiai įmaišome į tešlą, kad tolygiai pasiskirstytų.

The post Šakočio pyragas appeared first on Beatos virtuvė.

Labai šokoladinis, tamsus, sodraus skonio ir tekstūros pyragas. Burokėliai šokoladinį skonį ir jo saldumą dar padidina, nuo jų sulčių pyragas tampa drėgnas ir minkštas. Pabandykite, tiks visam rudeniui ir ilgiems žiemos vakarams – juk burokėliai ilgai išsilaiko švieži, sultingi ir gardūs. O dėl formų labai besisielojančias drauges dar galėsite nuraminti, kad šis desertas juk iš daržovių. Tik neperkepkite pyrago, antraip jis išsausės. Skanaus artėjančio savaitgalio!

Įkaitinkite orkaitę iki 200C. Išklokite kepimo popieriumi apvalią, atsegamą kepimo skardą (20- 22 cm). Miltus persijokite kartu su kepimo milteliais ir kakava. Sumaišykite kartu su cukrumi bei druska.

Burokėlius nulupkite ir sutarkuokite smulkia burokine tarka. Kiaušinius išplakite su aliejumi ir suverskite tarkuotus burokėlius. Išmaišykite. Miltus po truputį supilkite prie burokėlių ir išmaišykite gerai. Tešla bus gana tiršta.

Šaukite į orkaitę ir kepkite apie 30-35 minutes. Svarbu neperkepti pyrago, kad neišsausėtų, tai geriau jau patikrinti mediniu pagaliuku ir po 25 kepimo minučių. Ganašui šokoladą ištirpinkite virš vandens garų vonelės ir leiskite jam kiek pravėsti. Sumaišykite su grietine.

Kai pyragas atvės, užtepkite kremo ant pyrago arba konditeriniu švirkštu išspauskite kremą ir papuoškite avietėmis, gervuogėmis ar bruknėmis bei mėtų ar čiobrelio lapeliais.

The post Šokoladinis burokėlių pyragas appeared first on Beatos virtuvė.

Štai tokia mano interpreracija grucės tematika. Perlinės kruopos visai dera mūsuose, o kadangi su laida „Keliauk ir ragauk. Lietuva“ svečiavausi Dzūkijoje, tai neapsieita ir be džiovintų baravykų. Pridėjau ir visą aibę sezoninių daržovių: morkų, moliūgų, porų ir pievagrybių, beigi žalumynų. Žinoma, rūkyta šoninė tik dėl macnumo, jei norite, galite jos nedėti. Labai skanus garnyras ir pagrindinis patiekalas, ir puikus kamšalas riebiai žąsiai.

Pirmiausiai, užmerkiame džiovintus baravykus. Tuomet viską atskirai susipjaustome: šoninę, krapus, petražoles, pievagrybius. Atskiriame laiškinių svogūnų baltąsias dalis – jas susmulkinam, o pjaustytus laiškus naudosime pabaigoje. Morkas bei moliūgą smulkiai sutarkuojame.

Išverdame perlines kruopas. Į įkaitintą keptuvę dedame smulkintą rūkytą šoninę, pakepiname, kol paskrus. Tuomet į keptuvę palydim smulkintas svogūnų baltąsias dalis, tarkuotus moliūgus ir morkas. Leidžiame kelias minutes pakepti.

Pasiruošiame didelį puodą, kuriame užviriname vandenį ar sultinį, ir suverčiame keptuvės turinį, tegul troškinasi. Džiovintus baravykus išimam iš vandens (jo neišpilkite, dar prireiks!) ir susmulkinam. Keptuvėje išlydome sviestą ir apkepame supjaustytus pievagrybius. Sudedame juos į daržovių puodą, ten taip pat dedame susmulkintus baravykus. Gardiname šaukštu kmynų, supilame ir skystį, kuriame mirko baravykai. Taip pat supjaustome saulėje džiovintus pomidorus ir dedam juos į puodą. Suverčiame virtas perlines kruopas. Laikas į puodą dėti peiliu pasmulkintas žoleles, viską gerai išmaišome. Pagardiname druska ir pipirais. Skanaus!

Visą laidą, kurioje keliauju po Dzūkiją ir šį plovą gaminu, galite pažiūrėti lnkgo svetainėje štai čia.

Ši laida yra projekto „Lietuvos gamtos ir kultūros paveldo objektų (išteklių) pristatymas vietinio turizmo rinkoje“ (Nr. 05.4.1-LVPA-V-812-01-0003) dalis. Laidą inicijuoja Valstybinis turizmo departamentas prie Ūkio ministerijos, ji nansuojama pagal 2014–2020m. Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programą iš Europos regioninės plėtros fondo ir Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų.

The post Perlinių kruopų plovas appeared first on Beatos virtuvė.

Tai mano vienos mėgstamiausų rūkytos žuvies salotų su tikrai puikiausiais lietuviškais ingredientais – bulvėmis, burokėliais, obuoliais. Na, o salieras gal kiek ir naujadaras, bet labai tinka ir priduoda traškumo. Visi kas valgė, gyrė ir čepsėjo iš gerumo ir skanumo. Šias salotas net įtraukėme į mūsų šeimos restorano „Jurgis ir Drakonas“ meniu, nes na tikrai, labai mėgstamos. Ir tinka beveik bet kuri rūkyta žuvis. Pabandykite.

Pradedam: nedideles bulves gerai nuplaukite ir išvirkite su lupena, bet nepervirkite. Kai bulvės išverda, atvėsinkite jas ir supjaustykite į keturias dalis (ar šešias, kaip labiau patinka). Saliero lapkočius taip pat plonai supjaustome. Obuolius nulupame ir supjaustome mažais kubeliais. Saujelę krapų susmulkiname. Užpilame acto ir aliejaus, beriame druskos ir pipirų, viską sumaišome kartu. Burokėlius supjaustome stambesnėmis skiltelėmis ir atidedame. Rūkytai žuviai nulupame odą ir suplėšome ją rankomis. Sumaišome natūralų jogurtą su druska ir krienais. Dedame bulves į lėkštę, tada uždedame burokėlius, rūkytos seliavos, ir dedame kelis šaukštelius jogurto padažo. Skanaus!

Visą laidą, kurioje keliauju po Aukštaitiją ir šias salotas gaminu, galite pažiūrėti lnkgo svetainėje štai čia.

Ši laida yra projekto „Lietuvos gamtos ir kultūros paveldo objektų (išteklių) pristatymas vietinio turizmo rinkoje“ (Nr. 05.4.1-LVPA-V-812-01-0003) dalis. Laidą inicijuoja Valstybinis turizmo departamentas prie Ūkio ministerijos, ji nansuojama pagal 2014–2020m. Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programą iš Europos regioninės plėtros fondo ir Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų.

The post Rūkytos žuvies salotos appeared first on Beatos virtuvė.

Didžiosios žiemos šventės jau čia pat, per jas malonu prisiminti tradicinius kepinius ir išbandyti kažką naujo. Aš šįkart jums siūlau išsikepti tradicinį kalėdinį anglišką vaisių keksą, kuris puikiai tiks dovanoms, ar vakarėliui darbe, ar einant pas draugus į svečius. Galite drąsiai jį kepti jau šį savaitgalį – šį vaisinį kepinį galima brandinti net 2-3 mėnesius, jis bus tik dar gardesnis.

Skaitydami receptą pastebėsite, kad šiam kepiniui naudosiu „Malsenos“ self-raising miltus. Negaliu suskaičiuoti, kiek kartų savo maisto tinklaraščio lankytojams atsakinėjau į klausimą – kam reikalingi self-raising miltai? Atsakymas būtų paprastas – ogi tam, kad mūsų kepiniai visada pavyktų. Self –raising miltai greičiau ir patogiau nei paprasti miltai padeda iškepti blynus, pyragus, apkepus ar pudingus. Kodėl? Kepiniams svarbiausia purumas, lengvumas. Self-raising miltuose tešlos kildinimo medžiagos optimaliomis proporcijomis sumaišomos su kvietiniais miltais. Ir dar svarbu, kad kildinimo medžiagos tolygiai paskirstomos miltuose, kas nevisada pavyksta namuose.  Tai štai – pagaliau tokie miltai atkeliavo ir į Lietuvą. „Malsenos“ self raising miltai kaip ir šių miltų giminaičiai užsienyje, patys išpurena kepinį, tai yra į juos nereikia maišyti jokių kepimo miltelių ar sodos, juos tiesiog imi, naudoji ir džiaugies rezultatu.

Gaminame: Į puodą sudedame pasmulkintą sviestą, cukrų, džiovintus vaisius, prieskonius, romą. Nutarkuojame gerai nuplautų mandarinų žieveles į puodą, išspaudžiame mandarinų sultis ir visus syvus taip pat sudedame į puodą. Lėtai užverdame ir maišome, kol ištirps sviestas. Kaitiname ant lėtos ugnies dar apie 10 minučių, vis pamaišome. Nukeliame nuo ugnies ir leidžiame atvėsti. Kai masė atvėsus, sutriname trintuvu mandarinus, kad būtų vientisa masė.

Įkaitiname orkaitę iki 150 C ir pasiruošiame 20-22cm skersmens formą, išklojame kepimo popieriumi. Galima kepti ir žiedinėje formoje, tada patepame šiek tiek sviestu. Riešutus paskrudiname keptuvėje arba orkaitėje iki dešimties minučių ir pasmulkiname peiliu, kad būtų ir stambesnių ir smulkesnių gabaliukų.

Į mandarinų ir džiovintų vaisių masę įmušame kiaušinius bei sudedame riešutus, gerai išmaišome. Suberiame ar įsijojame „Malsenos” self-raising miltus, kurie jau yra sumaišyti tinkamomis proprocijomis su profesionaliomis tešlą kildinančiomis medžiagomis, todėl galime nebijoti, kad pyragas išeis susmegęs ir neskanus. Beriame žiupsnį druskos ir viską sumaišome.

Supilame tešlą į kepimo formą ir kepame, praėjus 45 min sumažiname orkaitės kaitrą iki 140C ir dar kepame apie valandą ar valandą penkiolika minučių, kol pyragas bus gražiai rudas ir įsmeigus medinį pagaliuką jis liks sausas. Jei matote, kad pyragas per daug ruduoja, uždenkite pyrago viršų folija.

Iškepusį pyragą nebūtina iškart valgyti – jį galima ilgėliau pabrandinti, dar neištrauktą iš formos pyragą subadykite mediniu pagaliuku, užpilkite keturis šaukštus brendžio ar romo ir palikite formoje, kol viskas įsigers ir pyragas atvės Įsukę į kepimo popierių ir apvynioję folija, pyragą vėsesniame kambaryje galite laikyti net iki dviejų-trijų mėnesių.

Glaistui sumaišome kelis didelius šaukštus miltinio cukraus ir po truputį pilame citrinos sultis, maišome, kad būtų gan tąsus glaistas. Pilame ant pyrago ir papuošiame džiovintais vaisiais, riešutais.

The post Vaisinis pyragas Kalėdoms ir kitoms žiemos progoms appeared first on Beatos virtuvė.

Meksikietišką čili troškinį esame įpratinti gaminti su jautiena, o štai čia ją kuo puikiausiai pavaduoja smulkinta „Arvi kalakutai“  kalakutienos mėsa, kurioje lygiomis dalimis sumaišoma šviesi sparnelių mėsa ir tamsi blauzdelių mėsa.

Ar žinojote, kad tamsi kalakutiena prilyginama žvėrienai, tačiau yra sultingesnė, todėl ir šis čili troškinys gavosi nei per sausas, nei per riebus, žodžiu, valgai ir giri. O pagyręs, dar ir antros porcijos paprašai.

Gaminame: didelėje keptuvėje įkaitiname aliejų. Svogūnus smulkiai supjaustome kubeliais, česnako skilteles sutraiškome ir suberiame į įkaitintą keptuvę. Dedame pomidorų pastą bei prieskonius ir pakepiname kelias minutes. Sudedame smulkintą „Arvi kalakutai“ kalakutieną ir kartu paskrudiname.

Morkas ir pastarnoką smulkiai supjaustome kubeliais, čili pipirą perpjauname išilgai pusiau ir pašaliname sėklytes. Suberiame daržoves į keptuvę. Obuolį supjaustome vidutinio dydžio kubeliais ir taip pat dedame į keptuvę kartu su lęšiais. Užpilame puodelį vandens, kad lęšiai išbrinktų ir troškiname, kol morkos suminkštės. Cukiniją supjaustome taip pat kubeliais. Tada supilame konservuotus pomidorus ir suberiame cukiniją. Pilame dar šiek tiek vandens, jei trūksta skysčio. Kai jau morkos bei lęšiai minkšti, supilame ir raudonąsias pupeles, pagardiname druska ir pipirais. Uždengiame dangčiu ir palaikome kelias minutes.

Patiekiame su marinuotais jelapeno pipirais, kelias kukurūzų traškučiais ir natūraliu jogurtu.

The post Meksiketiškas kalakutienos troškinys appeared first on Beatos virtuvė.

Šiupinys yra tradicinis Užgavėnių patiekalas iš Žemaitijos. Seniau vietoj kiaulienos šoninės dėdavo kiaulės kojeles, riebią mėsą nuo kiaulės galvos ir būtinai kiaulės uodegas į šiupinį įsmeigdavo. „Keliauk ir ragauk. Lietuva“ laidos kulinarijos paveldo ekspertė Nijolė Marcinkevičienė sako, kad visos mergelės dėl anų uodegų konkuruodavo, nes kuri suvalgydavo, tai tais metais ištekėdavo. Tai jei norite, galite kiaulės uodegą išsivirti, bet šiaip, galite naudoti tiesiog riebesnę, jums patinkančią kiaulienos dalį. Šį receptą mums papasakojo Daiva Vaškienė iš Plokščių kaimo,  Plungės rajono.

Kruopas, žirnius, pupeles užmerkiame iš anksto. Šoninę supjaustome gabaliukais, svogūnus supjaustome žiedais ir pakepiname kartu ant žemos kaitros. Užkaičiame puodą su 2 – 2,5 l vandens, suverčiame kruopas, sudedame ir pakepintą šoninę su svogūnais. Išmaišome ir paliekame virti. Morkas sutarkuojame burokine tarka ir pakepiname keptuvėje. Dabar jau galima dėti ir bulvių (penketą, ir jas supjaustyti didesniais kubeliais). Viską sudedame į puodą ir verdame tol, kol visi produktai išvirs. Skanaujame su rūgusiu pienu ar kefyru.

Visą laidą, kurioje šį šiupinį Platelių dvaro sodyboje ragavau ir dar vienintelę tokią Užgavėnių kaukių ekspoziciją pamačiau, galite pažiūrėti lnkgo svetainėje štai čia.

Ši laida yra projekto „Lietuvos gamtos ir kultūros paveldo objektų (išteklių) pristatymas vietinio turizmo rinkoje“ (Nr. 05.4.1-LVPA-V-812-01-0003) dalis. Laidą inicijuoja Valstybinis turizmo departamentas prie Ūkio ministerijos, ji nansuojama pagal 2014–2020m. Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programą iš Europos regioninės plėtros fondo ir Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų.

The post Žemaitiškas šiupinys appeared first on Beatos virtuvė.

Per Kalėdas – kiekvienam po valgomą žvaigždę prie arbatos. Tai tikrai nuostabu! Visų ir visais laikais mėgstamas skonis, tik šventinė ir prašmatni išvaizda! O ir darbo nėra tiek daug, kiek gali pasirodyti. Tiesa, orkaite namus šildyti teks du kartus: pirmiausia išsikepsite baltą keksą, išspausite žvaigždutes, eglutes, angeliukus ar ką tik norėsite, tada šausite kepti dar kartą kartu su kakaviniu. Šiame recepte abiejų keksų skonis klasikinis, bet jei norite jo įdomesnio – kepkite juos skirtingus, vieną pagardinę romu, kitą citrinų ar apelsinų žievelėmis arba aguonomis.

Orkaitę įkaitiname iki 180 °C temperatūros. Pailgą kekso formą išklojame kepimo popieriumi. Pradedame nuo balto kekso. Miltus persijojame kartu su kepimo milteliais ir druska. Kitame inde suplakame kiaušinius, jogurtą, cukrų ir vanilinį cukrų. Sumaišome persijotus miltus su kiaušinių plakiniu, tada supilame aliejų, dar kartą išmaišome. Sukrečiame į formą ir kepame apie 50 minučių. Patikriname mediniu iešmeliu, ar kekso vidus tikrai iškepęs.

Visiškai atvėsusį keksą supjaustome maždaug sausainių formelės storio riekėmis. Iš kiekvienos riekės formele išspaudžiame žvaigždutes. Sumaišome kakavinio kekso tešlą taip pat, kaip ir balto. Truputį tešlos įpilame į kekso formą ir išilgai viena eilute meiliai surikiuojame žvaigždutes. Užpilame likusią tešlą ir kepame dar 50 minučių. Prieš patiekdami gausiai apibarstome milteliniu cukrumi.

Patarimas: abi dalis kepkite iš balto kekso tešlos, tik jas nuspalvinkite maistiniais dažais – pavyzdžiui, raudona ir žalia.

The post Gražuolis šventinis keksas su žvaigžde appeared first on Beatos virtuvė.

Raudonuosius kopūstus panašiai troškina ir anglai, ir vokiečiai. O aš rekomenduoju dar ir burokėlių pridėti – šių daržovių ir spalvos giminingos, ir vienas kito skonį pastiprina bei maloniai išryškina. Šį patiekalą galima pasigaminti ir likus dienai iki šventės – bus dar skaniau, skonis subręs. Puikus garnyras prie šventinės žąsies, anties, kalakuto.

Svogūnus supjaustome žiedais ir sudedame į įkaitintą keptuvę su aliejumi. Suberiame prieskonius, cukrų, pasūdome ir kepame, kol jie suminkštės. Smulkiai supjaustome kopūstą. Obuolius ir žalius burokėlius sutarkuojame.

Dideliame puode sluoksniuojame kopūstus su obuoliais, burokėliais ir kepintais svogūnais. Užpilame obuolių actu, įmetame cinamono lazdelę ir kruopščiai užklojame kepimo popieriumi. Puodą uždengiame dangčiu ir troškiname apie 1–1,5 valandos. Jei daržovės atrodo sausokos, įpilkite šiek tiek vandens.

The post Raudonieji kopūstai šventėms appeared first on Beatos virtuvė.

Virtinukų pasaulyjeeeeee….arba Lietuvoje, Sirutiškyje, Kėdainių rajone, yra tokia vieta su labai aiškia kryptimi: gaminti rankų darbo, kokybiškus virtinius iš vietinių produktų. Tiksliau 17 rūšių virtinių/koldūnų. Rekomenduoju nuvažiuoti ir patiems įsitikinti. 

Taigi, miltus sumaišome su druska, vandenį sumaišome su aliejumi ir supilame po truputį į miltus. Suminkome tešlą ir leidžiame jai pastovėti, uždengtai švariu rankšluošiu ar įsuktai į maistinę plėvelę apie pusvalandį. Įdarui sumaišome visus ingredientus.

Dabar nusiteikiame gan ilgam ir kruopščiam darbui. Tešlos gabalėlį iškočiojame plonai, stikline ar puodeliu išspaudžiame apskritimą, į jį dedame šaukštelį įdaro ir kruopščiai užlipdome ar suspaudžiame pirštais, šakute, tinka įvairūs būdai, kaip jums gražiau. Pabarstome šiek tiek miltų ant vienos pusės, kad nepriliptų prie lentelės/lėkštės ir dedame ant lentelės. Ir taip, kol nebeliks tešlos.

Verdame dideliame puode su pasūdytu vandeniu tol, kol išplaukia į paviršių. Tada dar paverdame keletą minučių ir ištraukiame. Patiekiame su grietine.

Visą laidą apie Kėdainius ir šiuos virtinius …. galite pažiūrėti lnkgo svetainėje štai čia.

Ši laida yra projekto „Lietuvos gamtos ir kultūros paveldo objektų (išteklių) pristatymas vietinio turizmo rinkoje“ (Nr. 05.4.1-LVPA-V-812-01-0003) dalis. Laidą inicijuoja Valstybinis turizmo departamentas prie Ūkio ministerijos, ji nansuojama pagal 2014–2020m. Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programą iš Europos regioninės plėtros fondo ir Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų.

The post Virtinukai su varške ir peletrūnu appeared first on Beatos virtuvė.

Avižinis kisielius turi beveik magišką reikšmę senose Lietuvos Kūčių tradicijose, kaip rašoma N. Marcinkevičienės Metuose, avižinis kisielius, iki XX amžiaus vidurio buvo privalomas  Kūčių vakarienės patiekalas. JI virdavo kaip auką protėviams, vėjui ir stichijoms, ir palikdavo per naktį ant palangės. JO gaminimo procesas neatsiejamas nuo kerėjimų ir užkalbėjimo elementų.  Prisimenama, kad kai motina virdavo kisielių, tai vaikai turėję basi bėgti aplink ir kartoti kalbėjimai. Šie užkalbėjimai turėjo lemti vaikų greitumą ir sveikumą. Ji išvirti nėra taip paprasta tai kaip paprastą su krakmolu sutirštintą kisielių, bet jo skonis begalo švelnus ir malonus. Jei neturite kantrybės ar laiko eiti per visus čia nurodytus etapus, galite tiesiog virti kisielių įprastą – tarkime spanguolių, ir sutirštinti jį ne krakmolu o avižiniais miltais, tai bus visai nebloga alternatyva. Žodžiu gražinkime avižinį kisielių ant Kūčių stalo.

Gaminame: avižinius dribsnius pirmiausia gerai perplauname vandeniu. Tada suberiame į dubenį, užpilame šiltu vandeniu, įdedame ruginės duonos ir paliekame 12-14 valandų, kad įrūgtų. Geriausia dubenį uždengti rankšluoščiu. Paviršiuje susidariusį skystį nupilame į kitą indą, ant tirščių dar užpilame 1,5 l vandens ir perkošiame per sietelį. Skystį perpilame į puodą, įberiame žiupsnį druskos ir maišydami verdame, kol sutirštėja. Tada įdedame medaus paskaninimui. Galima įdėti sutrintų ir perkoštų per sietelį bruknių ar spanguolių sulčių, kad nudažytų kisielių. Gerti galima šiltą arba supylus į dubenį laikyti vėsiai, kad sutirštėtų. Kartais jis gali būti beveik želė konsistencijos, galite praskiesti vandeniu, jei norite skystesnio. Arba supilkite į dubenį, iš kurio ir valgysite, nes jis tinkamas ir šaukštu kabinti bei į burną dėti.

Šios laidos anonsas jau laukia štai čia, lnkgo svetainėje. O aš lauksiu Jūsų rytoj, laidoje „Keliauk ir ragauk. Lietuva“, 18.30 val. per BTV.

Ši laida yra projekto „Lietuvos gamtos ir kultūros paveldo objektų (išteklių) pristatymas vietinio turizmo rinkoje“ (Nr. 05.4.1-LVPA-V-812-01-0003) dalis. Laidą inicijuoja Valstybinis turizmo departamentas prie Ūkio ministerijos, ji finansuojama pagal 2014–2020m. Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programą iš Europos regioninės plėtros fondo ir Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų.

The post Avižinis kisielius appeared first on Beatos virtuvė.

Čia buvo atradimas, padaryti taip, kaip senovėje buvo daroma – mielinės bandelės su grūstų kanapių įdaru, o kitaip – kanapiniai pyragiukai. Skonis pasakiškas, tikrai, jei nežinotum, galėtum spėlioti, koks čia tas įdaras – ar grybai, ar mėsa, ar riešutai. Skanu ir karštas bandeles valgyti ir atvėsusias skanauti. Iš šio kiekio išeina didelei šeimai Kūčioms ir dar Kalėdoms liks. O aš savo laidoje „Keliauk ir ragauk. Lietuva“ šias bandeles kepiau, dovanojau Seneliui Kalėdai ir jam labai patiko.

Gaminame: mieles sutriname su cukrumi. Pieną pašildome tiek, kad būtų šiltas, bet ne per karštas ir užpilame ant ištrintų mielių, išmaišome. Suberiame apie 2 – 2,5 stiklines miltų (300 g), išmaišome. Aš juos maišau su 200 g pilno grūdo (rupių) miltų, bet puikiai pavyks ir tik iš kvieitnių, jei taip norisi, tik tuomet jų reikės 500 g. Apibarstome tešlą miltais, uždengiame virtuviniu rankšluoščiu ir paliekame šiltai, kad pakiltų.

Kai tešla pakyla, suberiame likusius miltus, įberiame druskos, kmynų ir užminkome tešlą. Minkome, kol atlimpa nuo rankų ir tampa blizgi. Dedame į dubenį, pabarstome dar šiek tiek miltų, uždengiame rankšluoščiu ir paliekame šiltai, kad dar kartą pakiltų.

Pasiruošiame įdarą: svogūną smulkiai supjaustome, pakepiname, kol suminkštės. Kanapes sugrūdame su druska grūstuvėje arba maisto kombaine.Sumaišome sugrūstas kanapes su pakepintu svogūnu ir įpilame kanapių pieno tirščių. Iškočiojame paplotį, supjaustome arba kvadratėliais arba stikline išspaudžiame apskritimą. Ant tešlos kvadratėlių/apskritimų dedame po šaukštelį įdaro, užlenkiame ir gerai suspaudžiame pirštais ar šakute. Dedame pyragėlius į kepimo popieriumi išklotą skardą ir dar paliekame šiltai, kad pakiltų. Kiaušinį paplakame ir patepame pyragėlių viršų, kai pyragėliai jau pakilę. Kepame 180 C orkaitėje apie 20-25 minutes.

Ši laida yra projekto „Lietuvos gamtos ir kultūros paveldo objektų (išteklių) pristatymas vietinio turizmo rinkoje“ (Nr. 05.4.1-LVPA-V-812-01-0003) dalis. Laidą inicijuoja Valstybinis turizmo departamentas prie Ūkio ministerijos, ji finansuojama pagal 2014–2020m. Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programą iš Europos regioninės plėtros fondo ir Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų.

The post Kanapiniai pyragiukai appeared first on Beatos virtuvė.

Gaminame: Įkaitiname orkaitę iki 180 C. Išklojame kepimo popieriumi dvi apvalias kepimo formas (20-22cm).

Ištirpiname sviestą su cukrumi ir medumi keptuvėje ant vidutinės kaitros ir paliekame atvėsti. Dubenyje išplakame kiaušinius. Miltus sumaišome su kepimo milteliais, druska ir prieskoniais. Miltus per kelis kartus įmaišome į kiaušinius. Pastarnokus ir obuolius nulupame bei sutarkuojame burokine tarka. Apelsiną gerai nuplauname su soda, nutarkuojame žievelę prie pastrnokų ir obuolių, ir išspaudžiame sultis. Viską sudedame į tešlą ir išmaišome.  Lazdyno riešutus pasmulkiname, suberiame į tešlą ir išmaišome.

Padaliname tešlą per dvi skardas ir kepame apie 25-30 minučių, kol iškepa. Atvėsiname pyrago lakštus.

Pasigaminame kremą: galima naudoti maskarponę ir kreminę varškę ar sūrį, sumaišome su klevų sirupu/medumi/miltiniu cukrumi, įspaudžiame dar citrinos ar apelsinų sulčių ir išmaišome. Pertepame šiuo kremu pyrago sluoksnius ir papuošiame kepintais lazdyno riešutais, spanguolėmis, apelsino žievele.

The post Pastarnokų pyragas-tortas appeared first on Beatos virtuvė.