Kai ateina tas metas, kai cukinijos, morkos ir moliūgai nebesutelpa ne tik šaldytuvus, bet ir į namus, prisiminkite, kad šios daržovės tinka ne tik sriuboms ir troškiniams virti.  Jos lygiai taip pat sėkmingai praturtina ir pyragų tešlą, o jų galima prikepti pačių įvairiausių. Šis pyragas sūrus ir sotus, kupinas daržovių ir sūrių sodrumo. Jį skanu valgyti ir šaltą, ir karštą, patogu neštis, kaip užkandį į darbą ir mokyklą ar su sultinio puodeliu arba salotų lėkšte galite patiekti ir kaip pagrindinį patiekalą vakarienei. Tokie sūrūs pyragai dažniausiai skanaujami ir kepami Vokietijoje, Prancūzijoje ir prancūziškame Kvebeke, kur populiaru sekmadieniais rengti piknikus parkuose.  

Gaminame: moliūgą nuskutame, supjaustome kubeliais, suberiame ant kepimo formos, pašlakstome aliejumi ir kepame 190C apie 20 minučių. Galite vienu ypu išsikepti daugiau moliūgų, sutrinkite ir nesunaudotą tyrę užsišaldykite, kad panorėjus sumaišyti pyragą būtų labai lengva ir greita.

Nuluptas morkas, cukinijas sutarkuojame smulkia tarka. Špinatus nuplauname ir perlieję karštu vandeniu, paliekame sietelyje, kad nuvarvėtų. Kietąjį sūrį sutarkuojame.

Miltus persijojame su kepimo milteliais ir druska. Kiaušinius atskirame inde gerai išplakame elektriniu mikseriu, sudedame minkštą sviestą ir plakame kelias minutes. Į gautą masę įmaišome miltus ir pusę tarkuoto kietojo sūrio.

Sudedame visas sutarkuotas daržoves, prieš tai nusunkę susidariusį skystį, fetos sūrį ir atsargiai išmaišome. Svarbu žinoti, kad kepant tokius daržovingus pyragus, svarbu gerai išplakti kiaušinius, o tešlą išmaišyt gerai, kad kuo daugiau oro įsimaišytų ir ji po to lengviau iškiltų. Ir dar – nepagailėkite kepimo miltelių.

Supilame į kepimo formą, užbarstome likusio tarkuoto sūrio ir kepame apie 40-42 minutes.

Ištraukiame ir palaukę kol šiek tiek atvės, supjaustome pyragą kvadratėliais. 

The post Sotus pyragas su daržovėmis ir sūriais appeared first on Beatos virtuvė.

Idealios salotos neštis į darbą, traškios ir suteiksiančios sotumo. Moliūgai ir morkos puikiai sutaria ne tik sriubose, tačiau ir salotose.  Žinoma, kartu tiks ir keptas varškės sūris ar halumis, o sėklos patiks ir tiks veganams.

Gaminame: sausoje keptuvėje lengvai paskrudiname „ALVO“ ekologiškus saulėgrąžų branduolius, „ALVO“ kanapių sėklas ir anakardžių riešutus.

Morkas, moliūgą nuskutame ir sutarkuojame šiaudeliais. Apelsiną nulupame, išsegmentuojame ir supjaustome mažais gabaliukais. Petražoles smulkiai supjaustome, suberiame į dubenį su morkomis ir moliūgu, beriame ekologiškas „Alvo“ razinas ar džiovintas slyvas, supilame aliejų ir citrinos sultis, pagardiname druska, pipirais ir išmaišome. Užberiame paskrudintas sėklas ir pasmulkintus anakardžių riešutus.

• Ekologiški „Alvo“ riešutai, sėklos ir džiovinti vaisiai išauginti sertifikuotuose ekologiniuose ūkiuose, nenaudojant pesticidų ar kitokių chemikalų, be GMO, be pridėtinės druskos, dažiklių, skoninių medžiagų ir saldiklių.
• Ekologiški „Alvo“ riešutai pilni baltymų, tad greitai papildys organizmo energijos atsargas.
• Ekologiški „Alvo“ džiovinti vaisiai natūraliai saldūs – puikiai atkurs gliukozės kiekį kraujyje.
• Ekologiškose „Alvo“ sėklose daug skaidulų, kurios mums visiems tokios būtinos.
• Mylėkime save ir valgykime tik kokybiškus produktus!

„Alvo“ ekologiškų anakardžių, migdolų, lazdynų, graikinių riešutų, džiovintų abrikosų, figų, slyvų, spanguolių, razinų, ekologiško studentiško mišinio, saulėgrąžų branduolių, lukštentų kanapių sėklų, linų sėmenų ir kanapių sėklų ieškokite didžiuosiuose prekybos tinkluose bei NARVESEN parduotuvėse.

The post Morkų ir moliūgų salotos su sėklomis ir razinomis appeared first on Beatos virtuvė.

Mano vaikai labai mėgsta Helovyną ir labiausiai prisimena, kaip tą šventę šventė Anglijoje, nes ten dalyvavo ištisas miestelis persirengėlių, ir žinoma, buvo įvairiausio „baisaus“ maisto. Aš čia tais dalykais neužsiimu, vaikai jau pakankamai dideli ir patys pasirūpina savo kostiumais ir programa, bet mano redaktorė Anna kartais mėgsta įvairių keistų dalykų pagaminti. Receptas iš interneto platybių su Annos pastabomis, ji sakė, viskas greita ir paprasta, ir vaikams tikrai patinka. Tai prašom, žodis Annai.

Jei nesat virtuvės fėja, bet reikia „kažką tokio“ pagaminti vaikų Helovynui – obuoliniai monstrai yra tai, ko jūs ieškote. Juos radau pinterest’e, ten pat buvo receptas. Taigi, pradėjau nuo glajaus akyčių. Joms reikia palikti laiko išdžiūti (apie parą). Jei tiek laiko neturite – improvizuokite, riešutų sviestu priklijuokite pirktines akytes (gal bus kokioje konditerinių dalykų parduotuvėje) arba naudokit didesnius pabarstukus-rutuliukus, ar šokolado gabaliukus. Jei laiko turite, imkitės glajaus. Cukraus pudrą ir kukurūzų krakmolą persijokite į dubenėlį ir sumaišykite. Ten pat dėkite cukraus sirupą (Aš ėmiau butelinį „Dansukker“) ir pieną. Viską labai gerai išmaišykite iki vientisos masės. Imkite konditerinį ar paprastą maišelį su mažyte skylute. Skardą išklokite kepimo popieriumi ar folija ir dėkite po lašelį glajaus. Į tą lašelį įspauskite šokolado gabalėlį (aš turėjau namuose pirktinius mažus apskritimus) ar tamsų šokoladinį burbuliuką-pabarstuką. Viskas. Paliekame kambario temperatūroje džiūti. Atrodo štai taip.

Imamės monstrų. Žalius obuolius nuplauname, nusausiname, pjauname į keturias dalis. Kiekvienoje dalyje peiliu išpjauname platesnę „burną“. Braškes supjaustome plonais griežinėliais. Imame riešutų ar saulėgrąžų sviestą, po lašelį dedam ten, kur lipdysime braškinį liežuvį ir ten, kur lipdysime akis. Viską prilipdome.

Dabar dėmesio – patarimas. Aš maniau, kad sviestas būtinas ir ten, kur lipdysiu „dantis“ iš saulėgrąžų. Bet iš tiesų, aštrios saulėgrąžų sėklytės puikiai laikosi įspaustos į obuolį be jokio sviesto. Taigi, norit greičiau ir „švariau“ – jokio sviesto į monstro burną nedėkite. Jei norite kuo šlykštesnio monstriuko – sviestą dėkite, bet rinkitės kuo sausesnį, nes braškė ir viskas tęžta. Voila! Obuoliniai monstrai atvyko! Sėkmingo Helovyno.

The post Obuoliniai monstrai Helovynui appeared first on Beatos virtuvė.

Dar viena italų virtuvės klasika. Veršienos nugarinės, kumpio ar sprandinės gabaliukai plonai išmušami, pagardinami druska ir pipirais, tada merkiami į kiaušinių plakinį ir į džiūvėsėlius. Pažįstama? Man labai. Patiekdami italai būtinai į lėkštę deda skiltelę citrinos ir petražolių. Ragaukite su žaliomis salotomis. Vaikai noriai valgo su lengvai patroškintomis morkomis ir žaliaisiais žirneliais.

Mėsą supjaustome maždaug centimetro storio gabaliukais ir plonai išmušame. Pabarstome druska ir pipirais. Kiaušinius išplakame su žiupsneliu druskos. Į atskiras lėkštes suberiame miltus ir džiūvėsėlius. Mėsą panardiname į kiaušinių plakinį, tada į miltus. Nukratome miltų perteklių ir pavoliojame džiūvėsėliuose.

Kepame ne ilgiau nei 5–6 minutes įkaitintoje keptuvėje su alyvuogių aliejumi ir trupučiu sviesto.

The post Veršiena milanietiškai appeared first on Beatos virtuvė.

Nėra padėties be išeities, ir jei jūsų vaikas griežtai atsisako valgyti naminį maistą ir už rankos tempia į kiekvieną rytietiško maisto restoraną, tokį restoraną sudėkite jam į priešpiečių dėžutę. Kasdienę egzotiką paįvairinkite nuo seno pažįstamais ir dar protėvių ragautais produktais.

Soti ir maistinga sumuštinio alternatyva. Sušius sukti galite ir be tamsiojo norio lapo, o jei jums pavyks sukonstruoti veidukus – būsite įvertinti ne tik už skonį, bet ir už pateikimą. Lašišą galite keisti tunu ar krabų mėsa.

Gaminame: Išverdame ryžius, vadovaudamiesi nurodymais ant jų pakuotės. Supjaustome sūdytą lašišą išilginėmis juostelėmis.

Agurką nuskutame ir daržovių skustuku supjaustome plonomis juostelėmis. Avokadą perpjauname pusiau, išimame kaulą, išskobiame minkštimą ir pusę jo supjaustome juostelėmis. Šiame etape galima pridėti ir morkų, salotos lapelių.

Ant medžiaginio ar bambukinio padėkliuko dedame jūros dumblių lapą arba ištiesiame maistinę plėvelę, jei nenorime jo vartoti. Dedame kelis šaukštus atvėsusių ryžių ir paskirstome ant lapo, viename krašte palikdami neuždengtą juostelę. Lapo vidurinėje juostoje suklojame lašišos, avokado ir agurko juosteles.

Naudodamiesi padėkliuku viską susukame į rulonėlį (jei sušį gaminate be norio, tai maistinės plėvelės nevyniokite, nes vėliau jos neišimsite, pabandykite sukti tik ryžių ir priedų sluoksnį). Dalį dumblių lapo, kurį palikome laisvą, patepame vandeniu ir užklijuojame. Vandeniu patepame ir visą rulonėlį, tada padalijame jį į 8 dalis ir sudedame į pietų dėžutę.

Patarimas: ryžius išsivirkite iš vakaro, o ryte greitai susuksite sušius (kitaip tariant, greitai „susisuksite“).

The post Vaikiški sušiai appeared first on Beatos virtuvė.

O buvo taip – viename mūsų žurnalo numeryje rubrikoje „Žvaigždė lėkštėje“ svečiavosi Ingrida Šimonytė. Jos interviu man akis iškart užkliuvo už paminėtų troškintų raugintų kopūstų su antiena. Parašiau Ingridai ir paklausiau, kaip juos gamina. Ingrida pasijuokė, kad nėra jokių įmantrybių, kartą kažkur paskaičiusi ir pamėginusi, patiko ir tiko. Pagal Ingridos pasakojimą iškart puoliau gaminti – viską fotografavau ir užsirašinėjau, drauges vaišinau, o jos, tiesą sakant, tiesiog lydėsi, kaip gardu buvo. Taigi, prašom, nerealusis Ingridos kopūstų receptas. Dar turiu paminėti, kad antiena – kaip čia buvusi.

Gaminame: antienos kulšelių mėsą supjaustome nedideliais gabalėliais ir pakepiname keptuvėje su šlakeliu aliejaus. Įberiame šiek tiek druskos ir pipirų. Apkeptą mėsą atidedame į indelį, mums jos prireiks vėliau.

Toje pačioje keptuvėje, kur kepė antis, pakepiname smulkintą svogūną ir česnaką. Jiems suminkštėjus sukrečiame stambiais šiaudeliais pjaustytas morkas ir pakepiname iki rudumo.

Į keptuvę su daržovėmis dedame šiek tiek pasmulkintus nuplautus raugintus kopūstus. Daržoves sumaišome ir pasūdome, įberiame pipirų. Pilame gerą stiklinę tamsiojo alaus, dedame lauro lapus, džiovintas slyvas ir šaukštelį medaus. Patroškiname apie 5 minutes.

Patroškintas daržoves gražiai suklojame į kepimo indą. Ant viršaus sudėliojame antienos gabalėlius.

Taip paruoštą patiekalą uždengiame folija ir kepame apie 2 valandas iki 200 °C laipsnių įkaitintoje orkaitėje. Likus 10 minučių iki kepimo pabaigos foliją nuimame, kad gražiai apskrustų antienos viršus.

The post Kepta antiena su raugintais kopūstais pagal Ingridą Šimonytę appeared first on Beatos virtuvė.

Tai ideali vakarienė mėgstantiesiems maitintis sveikai ir žinantiesiems, kad vakarui labiausiai tinka baltyminės kilmės maistas. 

Gaminame: lęšius nuplauname, užpilame vandeniu ir verdame apie 15–20 minučių, kol visiškai išvirs. Nupilame vandenį ir atidedame.

Įkaitiname keptuvę su aliejumi, dedame luptą traiškytą česnako skiltelę ir maltą kuminą, pakepiname minutę, vis pamaišome. Suberiame pomidorus ir virtus lęšius, pakepiname kelias minutes vis pamaišydami. Sudedame tahinį, supilame citrinų sultis, vandenį, pagardiname druska, pipirais ir sumažiname ugnį. Kepame kelias minutes, kol sutirštės. Jei labai sutirštėjo, galima įpilti dar vandens. Bulvių trintuve sutriname lęšius iki tirštos košės konsistencijos, bet nevisiškai, paliekame ir sveikų lęšių.

Kiaušinius išverdame kietai (verdame 8–10 minutes). Juos atvėsiname, nulupame ir perpjauname pusiau.

Morkas ir papriką nuskutame ir supjaustome lazdelėmis, agurkus taip pat – lazdelėmis. Ridikėlius perpjauname pusiau, cukiniją supjaustome lazdelėmis, o jei naudojate šparagines pupeles, nupjaukite jų galiukus ir apvirkite 4–5 minutes. Žirnių ankštis nuplauname. Galima perpjauti pusiau, jei jos didokos.

Lėkštėje paskleidžiame lęšių humusą, apšlakstome alyvuogių aliejumi, pabarstome kalendrų lapeliais, išdėliojame daržovių lazdeles, ridikėlius ir uždedame kiaušinių puseles. Valgome su šviežiai kepta duonele.

Šio recepto produktų krepšelį rasite čia.

The post Lęšių humusas su daržovių lazdelėmis appeared first on Beatos virtuvė.

Dar šilta ji akimirksniu dingsta nuo stalo. Atvėsusi ilgai išlaiko drėgnumą, atrodo it šokoladinė. Tai pati minkščiausia, šilumos suteikianti persimonų duona, arba pyragas.

Kepame: orkaitę įkaitiname iki 180 °C. Kepimo popieriumi išklojame stačiakampę kepimo formą.

Razinas užpilame karšta arbata ar vandeniu ir paliekame išbrinkti bent 20 minučių. Dubenyje sumaišome miltus, valgomąją sodą, druską ir cinamoną. Atidedame.

Nulupame labai prinokusių persimonų odelę arba šaukštu iškabiname minkštimą ir sutriname trintuve iki vientisos masės. Kitame dubenyje persimonų tyrę išplakame su kefyru ir nutarkuota apelsino žievele.

Elektriniu plaktuvu gerai išplakame minkštą sviestą, kol taps purus, kreminis. Supilame cukrų ir dar plakame apie kelias minutes, kol masė taps puri ir šviesi. Įmušame kiaušinį, išplakame, įmušame kitą kiaušinį ir dar paplakame. Laipsniškai supilame persimonų masę ir suplakame. Per kelis kartus suberiame miltus ir maišome šaukštu, kol ingredientai susimaišys, tik nepermaišome. Sudedame razinas (likusį skystį nupilame).

Supilame tešlą į skardą, pabarstome migdolų skiedrelėmis ir kepame apie 1 valandą. Išimame iš orkaitės ir paliekame atvėsti skardoje.

P.S. Neprinokusius persimonus kelias dienas palaikykite kambario temperatūroje arba įdėkite į popierinį maišelį su obuoliais.

P. P. S. Persimonuose gausu maistinių skaidulų, folio rūgšties, jie turi vitaminų C, A ir P, taip pat kalio, jodo, fosforo, magnio bei kalcio, svarbaus likopeno (padeda apsisaugoti nuo smegenų bei krūties vėžio). Oranžinė spalva rodo, kad persimonai turi daug beta karoteno.

The post Saldi persimonų duona appeared first on Beatos virtuvė.

Itin maistingos ir skanios bolivinių balandų salotos, pilnos baltymų ir angliavandenių. Tik nepatingėkite, paskrudinkite lazdynų riešutų – jie čia būtini!

Gaminame: pirmiausia pamarinuojame svogūną: supjaustome mažais kubeliais, užberiame žiupsnį druskos, cukraus ir patraiškome rankomis ar šaukštu, užpilame šaukštelį acto ir paliekame pasimarinuoti.

Išverdame bolivinių balandų kruopas (apie 15–17 minučių), nupilame vandenį ir paliekame atvėsti.

Lapinius kopūstus nuplauname, lapelius nuimame nuo kotelio ir smulkiai supjaustome. Apibarstome druska, išspaudžiame pusės žaliosios citrinos sultis ir sumaišome, kad lapeliai jomis pasidengtų. Morką nuskutame ir suskutame vertikaliai ar sutarkuojame.

Gaminame padažą: dubenėlyje sumaišome likusias žaliosios citrinos sultis, aliejų, druską, pipirus ir išmaišome. Petražoles susmulkiname. Į lapinių kopūstų dubenį suberiame avinžirnius, marinuotus svogūnus, petražoles ir bolivines balandas. Užpilame padažu ir viską išmaišome.

Avokadus supjaustome riekelėmis arba kubeliais. Salotas serviruojame lėkštėje, uždedame avokadų ir skrudintų smulkintų lazdynų riešutų.

Šio recepto produktų krepšelį rasite čia.

The post Bolivinių balandų salotos su avokadais ir lapiniais kopūstais appeared first on Beatos virtuvė.

Kažkur skaičiau, kad žmonės, kurie iš anksto pradeda ruoštis Kalėdoms, jų laukti, puošti namus, yra laimingesni. Dar prie pilnos Kalėdų laukimo laimės pridėčiau kalėdinius kvapus, kurie man pirmiausia asocijuojasi su cinamonu, kardamonu, imbieru, gvazdikėliais, ir atkeliauja jie dažniausiai iš orkaitės! Nė neabejoju, kad tikri Kalėdų gerbėjai kvapių kalėdinių sausainių išsikepa ne skardą ir ne dvi. Tad jei šiais metais norisi įdomesnio recepto – išbandykite šiuos drėgnus, sodraus skonio pasipūtusius meduolius. Pirmą parą jie bus minkštučiai, o kitą dieną jau kietesni, labiau meduoliški.

Juolab kad ir ingredientai, ir gamyba – reikalas nesudėtingas, o meduolių prieskoniai „Santa Maria“ dar labiau palengvina darbą, nes viskas, ko reikia, laukia vienoje pakuotėje. Šį prieskonių mišinį sukūrė švedai, o skandinavai juk tikri imbierinių kepinių žinovai. Svarbiausia – nepadauginkite ir pritaikykite pagal savo skonį, nes kokybiški prieskoniai „Santa Maria“ pasižymi ryškesniu aromatu ir skoniu. Aš šių prieskonių beriu ir į obuolių ar morkų pyragus, nesaugau iki kitų Kalėdų. Vaikai, grįžę iš mokyklos, visada klausia – kas čia taip šventėmis kvepia?

Gaminame: dubenyje sumaišome druską, kakavą, miltus ir sodą arba kepimo miltelius. Jei brandinsite tešlą savaitę ar dvi, rinkitės sodą, jei kepsite jau kitą dieną – kepimo miltelius.

Sviestą, medų ir cukrų ištirpiname, nuolat maišydami, ant nedidelės ugnies. Kai tik mišinys užvirs, nukeliame nuo ugnies.

Suberiame meduolių prieskonius „Santa Maria“ ir apelsino ar citrinos žievelę. Keturis su kaupu šaukštelių „Santa Maria“ prieskonių užteks meduolių skoniui užtikrinti, jie kvepės prieskoniais. Jei norite išraiškingesnių, sodresnio skonio meduolių, drąsiai dėkite 5–6 dosnius šaukštelius.

Kai mišinys šiek tiek atvės, bet dar bus šiltas, po vieną įmušame kiaušinius. Galiausiai įmaišome grietinę.

Supilame miltus, gerai išmaišome, kol gausime vientisą, nuo dubens kraštų atšokančią tešlą.

Dubenį su tešla apvyniojame maistine plėvele, statome į šaldytuvą ir brandiname apie dvi savaites. Jei tam neliko laiko, maišydami tešlą dėkite kepimo miltelių, o ne sodos, ir kepkite kitą dieną.

Orkaitę įkaitiname iki 170 °C. Tešlą padalijame į dvi tris dalis. Vieną dalį kočiosime, kitą dedame atgal į šaldytuvą.

Stalviršį ir kočėlą pabarstome miltais. Iškočiojame 0,5–0,7 cm storio lakštą. Kad tešla neliptų nei prie kočėlo, nei prie stalviršio, kočiodami negausiai pabarstome miltais. Sausainių formelėmis išspaudžiame meduolius.

Kepimo skardą išklojame kepimo popieriumi. Meduolius perkeliame ant kepimo skardos, paliekame 2 cm tarpus, nes kepdami jie truputį plėsis, ir kepame orkaitėje apie 9 minutes, tik neperkepame. Iš orkaitės ištrauktų meduolių krašteliai turi būti kietoki, o viduriukas – dar minkštas. Iš pasiruoštos tešlos išeis keturios kepimo skardos meduolių.

Leidžiame meduoliams atvėsti skardoje, paskui perkeliame ant grotelių ar į lėkštę. Puošiame lydytu šokoladu su kokosų aliejumi, glajumi su citrinų sultimis.

Meduolių prieskonių „Santa Maria“ ieškokite didžiosiose parduotuvėse „Maxima“ ir www.barbora.lt.

The post Kalėdomis kvepiantys meduoliai appeared first on Beatos virtuvė.

Vytenis Pauliukaitis labai kuklus, niekada nesigiria. Vis dėlto man yra tekę patirti jo vaišingumą ir pasiklausyti niekada nesibaigiančių linksmų istorijų. Aš jį dažnai kviečiu į savo TV laidą.

Vytenio silkės receptas tiesiog legendinis, ne jis vienas apie tą ypatingą žydišką silkę yra pasakojęs. Žydų palikimas mūsų virtuvėje yra labai ženklus. Ir už silkę turime būti jiems dėkingi. Štai, prašom, žydiška Vytenio mums nupasakota silkė.

1. Silkes išskrodžiame, galvas išmetame. Silkes supjaustome 3 cm storio gabalėliais. Razinas ir graikinius riešutus švariai nuplauname vandeniu.
2. Svogūnus supjaustome stambiais griežinėliais. Į puodo dugną dedame sluoksnį silkės, ant silkės – sluoksnį svogūnų, pabarstome razinomis ir riešutais, apibarstome cinamonu. Pakartojame, užbaigiame svogūnų sluoksniu.
3. Į 200 ml vandens įpilame apie 50–60 ml acto, paragaujame, ar užtenka rūgštelės. Įmaišome medų ir cukrų. Užpilame ant sluoksniuotos silkės, supilame ir aliejų.
4. Troškiname iki 150 °C įkaitintoje orkaitėje apie 30 minučių, paliekame orkaitėje atvėsti. Patiekiame šiltą arba šaltą, puošiame žolelėmis, žaliomis daržovėmis.

The post Vytenio kepta silkė su svognais appeared first on Beatos virtuvė.

Soti, skalsi, traški, maloniai saldi ir gaivi ši šventiška mišrainė nepaliks abejingų. Puikiai tiks šeimos savaitgalio meniu paįvairinti ar šventiniam stalui. Tiesą sakant, žinome žmonių, kurie tokią mišrainę deda ir ant Kūčių stalo. Šįkart siūlome tradicinį receptą šiek tiek patobulinti – duonos kubelius ne kepti aliejuje, o skrudinti orkaitėje, gaivumo suteiksite nepagailėję šviežio agurko ir saliero lapkočio, viską į nuostabią dermę sujungs „Obelių“ majonezas su kietuoju sūriu ir česnakais – jis čia groja pirmuoju smuiku.

Gaminame: pupeles užmerkiame iš vakaro ir kitą rytą išverdame. Neperverdame, svarbu, kad pupelės išlaikytų formą.

Duoną supjaustome kubeliais, apšlakstome mėgstamu aliejumi, pabarstome druska ir kepame iki 190 °C įkaitintoje orkaitėje, kol paruduos, apskrus. Prireiks apie 14–16 minučių.

Agurką nuplauname, perpjauname pusiau, šaukšteliu išskobiame sėklytes. Agurką smulkiai supjaustome. Saliero stiebus nuskutame, perpjauname pusiau ir dar padalijame į plonesnes juosteles, supjaustome jas kubeliais. Prieskonines žoleles susmulkiname.

Visus ingredientus sumaišome su „Obelių“ majonezu su kietuoju sūriu ir česnakais, pagardiname šviežiai grūstais pipirais.

„Obelių“ majonezas su kietuoju sūriu ir česnakais primena iš kokybiško majonezo, tarkuoto kietojo sūrio ir visų taip mėgstamų česnakų namuose ruoštą pagardą. Šis majonezas puikiai tiks mišrainėms, sumuštiniams, trapučiams, virtam kiaušiniui gardinti ar plonai pjaustytoms įvairioms daržovėms pamirkyti.

Ieškokite didžiosiose „Rimi“ ir „IKI“ parduotuvėse. 

The post Pikantiška keptos duonos ir pupelių mišrainė appeared first on Beatos virtuvė.

Savo tetą Rūtą pirmiausia man „užrodė“ dainininkė Monika Linkytė, tik nesakė, kad juodvi panašios kaip tikros sesės! Rūta yra geros energijos užtaisas ir visiškai pametusi galvą dėl tortų. Dieną ji labai rimtai dirba banke su skaičiais, o naktimis… kepa tortus (feisbuke ir instagrame sekite jos paskyrą Saldumai) ir svajoja apie nuosavą desertinę. Dar Rūta Rasickienė yra kolekcininkė – kolekcionuoja sukneles ir kas mėnesį nusiperka nors vieną naują! Tortą „Vyšniukas“ Rūta pamėgo dar paauglystėje, kai pagal mokyklos mainų programą kelias savaites mokėsi Vokietijoje. Kepti tortus ją ir dar dvi seses išmokė mama, garsi giminės tortų ir šakočių kepėja, tad po kelerių metų prisiminusi ragauto torto puikumą Rūta drąsiai ėmėsi „Vyšniuko“ ir taip jį ištobulino, kad dabar jokia šeimos šventė neįsivaizduojama be šio torto. Nuostabus trio: tobulai purus biskvitas, maloniai saldus grietinėlės ir maskarponės kremas bei vyšnių gardumas.

Gaminame:  kiaušinius išplakame su cukrumi iki baltų putų. Sulėtinę plaktuvo greitį įplakame aliejų. Dubenyje persijojame miltus, kakavą, kepimo miltelius ir druską. Juos atsargiai mentele įmaišome į plakinį. Geriausia drąsiai maišyti iš apačios į viršų, kol neliks miltų mišinio gumulėlių. Supilame į 20 cm skersmens apvalią atsegamą kepimo formą ir kepame 180 °C temperatūroje apie 30–35 minutes. Įsmeigus į biskvitą medinį pagaliuką ir jį ištraukus, jis turi būti sausas.

Išverdame sirupą: į puodą supilame vandenį ir cukrų, užverdame, palaukiame, kol cukrus ištirps, įmaišome citrinų sultis ir vanilinį cukrų ar šlakelį vanilės esencijos.

Grietinėlę užviriname, kol kraštuose pradės kilti burbuliukai. Nukėlę nuo ugnies sudedame gabaliukais sulaužytą juodąjį šokoladą. Paliekame kelioms minutėms ir gerai išmaišome, kol šokoladas visiškai ištirps. Paliekame atvėsti.

Vyšnias suberiame į puodą kartu su cukrumi, citrinų sultimis ir vyšnių likeriu. Užverdame. Jei skystis apsemia vyšnias, dalį nupilame. Kukurūzų krakmolą sumaišome su trupučiu šalto vandens, supilame į vyšnias ir paverdame, kol masė sutirštės. Paliekame atvėsti.

Maskarponę išplakame su milteliniu cukrumi ir vanile, kol nelieka gumulėlių. Supilame grietinėlę ir plakame iki standaus kremo.

Konstruojame tortą: atvėsusį biskvitą supjaustome į tris dalis. Pirmąjį lakštą lengvai sulaistome cukraus sirupu ir aptepame šokolado padažu. Tada dedame dalį kremo ir vyšnių įdaro. Tą patį atliekame su antruoju lakštu. Uždėję trečiąjį lakštą jį tik sudrėkiname Aptepame tortą likusiu kremu. Puošiame pagal fantaziją ir norus. Aš mėgstu puošti tarkuotu šokoladu ir vyšniomis, trešnėmis ar kitomis uogomis.

The post Tortas „Vyšniukas“ appeared first on Beatos virtuvė.

Kai atrankoje pamačiau devyniolikmetės klaipėdietės Gražvilės atsiųstą torto receptą, iš karto supratau, kad jis bus tautos favoritas. Pamėginkite į „Google“ paieškos laukelį įvesti „tortas Snickers“, ir akys apraibs nuo rezultatų. Aš nelabai pasitikiu atsitiktiniais receptais, daug patikimiau tai, ką pamatau savo akimis. Gražvilė šį tortą kepė šimtus kartų, tad receptas ištobulintas. Tortų kepėjos šlovė Gražvilę aplankė būtent dėl torto „Snickers“. Šis gražuolis tikrai ne bijantiesiems cukraus ir šokolado, jis sukurtas neįveikiamiems smaližiams, nes tai turbūt saldžiausias tortas planetoje. Tortas patiks ir tiems, kurie nori tapti vaikų vakarėlio žvaigždėmis. Beje, Gražvilės mėgstamiausia šventė yra būtent Kalėdos, ji labai mėgsta dovanoti dovanas ir vaišinti visus „Snickers“ tortais. Kartą ji per dieną iškepė 16 tokių tortų. Įsivaizduojate? Fenomenalus populiarumas ir šokoladinis-riešutinis gardumas.

Taigi, nusiteikiame ilgesniam gaminimui:

Paruošiame biskvitą: kiaušinius išplakame su cukrumi. Cukrus turi ištirpti, o masė padidėti kelis kartus. Sukrečiame kambario temperatūros karamelizuotą saldintą sutirštintą pieną ir išplakame, kad neliktų gumuliukų. Supilame grietinę, įsijojame ir įmaišome miltus su kepimo milteliais. Paruoštą masę supilame į kepimo formą (22–24 cm) ir šauname į iki 165 °C įkaitintą orkaitę (orkaitės funkcija „viršus–apačia“). Kepame apie 1 val. – 1 val. 15 min. Biskvitui iškepus paliekame jį atvėsti. Atvėsusį padalijame į 4 dalis (lakštus).

Ruošiame grietinėlės kremą: grietinėlę iki standumo išplakame su citrinų sultimis ir cukrumi.

Pasiruošiame sirupą: į virintą atvėsintą vandenį supilame citrinų sultis, suberiame cukrų. Išmaišome ir ragaujame. Sirupas turi būti saldžiarūgštis.

Gaminame karamelinį kremą: kambario temperatūros sviestą ir karamelizuotą saldintą sutirštintą pieną dedame į mikrobangų krosnelę ir pašildome 30 sekundžių. Tada plakikliu išplakame iki vientisos masės, kad ji taptų kreminės konsistencijos. Sudedame riešutus ir išmaišome šaukštu.

Pienišką šokoladą ištirpiname garų vonelėje ir supilame aliejų. Išmaišome.

Sluoksniuojame: pirmą biskvito lakštą sulaistome sirupu, pilame šokolado ir užtepame pusę grietinėlės kremo. Ant viršaus uždedame antrą biskvito lakštą, laistome sirupu, pilame šokolado ir užtepame visą karamelinį kremą su riešutais. Dedame trečią lakštą ir atliekame tą patį, ką ir su pirmuoju sluoksniu. Ketvirtą biskvito lakštą uždedame ant viršaus. Paliekame tortą pastovėti (geriausiai palikti per naktį šaldytuve), paskui galima jį puošti.

Gaminame sviestinį kremą: sviestą plakame tol, kol jis pasidarys labai purus ir baltas, tada lėtai supilame kondensuotą pieną ir dar paplakame kelias minutes, kol viskas susijungs į vientisą glotnią masę.

Šokoladą ištirpiname virš garų vonelės, įpilame aliejaus ir išmaišome. Paliekame šiek tiek pravėsti.

Atšaldytą tortą aptepame sviestiniu kremu. Jeigu iš pirmo karto nepavyko kremo gražiai užtepti, galima išlyginti mentele ir dėti į šaldytuvą, palaukti, kol kremas sustings, o ištraukus vėl aptepti kremu. Tortą paskutinį kartą aptepę kremu dedame į šaldytuvą ir vėl laukiame, kol kremas sustings.

Kremui sustingus galime tortą aplieti šokoladu (tortas būtinai turi būti atšaldytas). Dekoruojame sausainiais, riešutais, tirpintu šokoladu.

The post Tortas „Snickers“ appeared first on Beatos virtuvė.

Kas ragavo, tas sutiko – tai ne šiaip sau keksas. Tai neįtikėtinai skanus keksas! Sodrus marcipanas, gaivios rūgštelės suteikiančios vyšnios ir saujelė aguonų šį kepinį daro išskirtinį. Jis nė iš tolo neprimena sauso kekso, kuris skanus ką tik iškeptas. Tiesą sakant, daugeliui ragautojų buvo taip skanu, kad net kilo abejonė, ar tikrai šiam keksui reikia saldaus apelsininio glajaus. Visgi jei šventinio kekso neįsivaizduojate be gausių puošmenų, pasistenkite glajaus nepersaldinti, kad neužgožtumėte ir taip skanaus kepinio.

Įkaitiname orkaitę iki 170 °C. Marcipanų masę supjaustome nedideliais kubeliais. Dubenėlyje marcipanų kubelius sumaišome su šaldytomis neatitirpusiomis arba šviežiomis vyšniomis. Įberiame 1–2 šaukštus miltų ir išmaišome. Marcipanų masė ir vyšnios pasidengs miltais ir nenuskęs tešloje. Dideliame dubenyje minkštą sviestą išsukame su cukrumi, citrinos ir apelsino žievelėmis. Geriausia tai daryti elektriniu plakikliu ir plakti 3–5 minutes, kol masė pabals. Nors visada galima treniruoti ir rankas.

Atskirame dubenyje miltus sumaišome su kepimo milteliais, aguonomis ir žiupsniu druskos. Į sviestą ir cukraus masę įmušame po vieną kiaušinį ir gerai išplakame. Į tešlą suberiame miltus, viską išmaišome. Suberiame maltus riešutus, vėl išmaišome. Supilame marcipanus bei vyšnias ir atsargiai, lengvai sumaišome, per daug nemakaluojame, kad visa tešla nenusidažytų rožine spalva.

Tešlą supilame į kekso kepimo formą ir kepame 20 minučių 170 °C temperatūros orkaitėje, tada sumažiname kaitrą iki 160 °C ir toliau kepame 50–60 minučių, kol viršus gražiai paruduos ir taps traškus. Pasiruošiame glajų: nutarkuojame apelsino žieveles, išspaudžiame apelsino ar citrinos sultis (su apelsino sultimis bus saldžiau, su citrinos – rūgščiau, gaiviau) ir maišydami plakimo šluotele dedame po šaukštą cukraus miltelių, kol glaistas taps panašios į grietinės konsistencijos ir pageidaujamo saldumo. Šiek tiek atvėsusį pyragą atsargiai išimame iš formos, papuošiame glaistu ir kitais norimais priedais – saldainiais, spanguolėmis ar cukatomis.

The post Gaivus keksas su marcipanais, vyšniomis ir aguonomis appeared first on Beatos virtuvė.

Tai labai madingas, labai kaprizingas japoniškas sūrio tortas, kurį mano laidos rubrikoje „Mano firminis tortas“ – kepė Lina Geštautaitė iš Tauragės.  Žinote, jis toks truputį liūlantis, kurį galima valgyti ir karštą, ir šaltą, ir su uogom, ir su šokoladu. Svarbiausia šiame pyrage – torte, tai gerai išplakti baltymus, kad jie standūs būtų, išlaikytų formą, ir juos jau sujungus su sūrio mase, ta visa masė buti puri ir oriška, nes jeigu nepakankamai išplaksite baltymus, tai baltymai neišlaikys sūrio masės ir nutekės į apačią (tuomet apačia bus kieta, o baltymų plutelė viršuje puri). Taigi, kantrybės ir bandome.

Pradėkime. Įkaitiname orkaitę iki 140ºC arba 120ºC, priklausomai nuo jūsų orkaitės, (režimu – viršus/apačia), įdedame didesnę kepimo formą su vandeniu. Išklojame 20 cm skersmens skardą kepimo popieriumi (jei kepate atsegamoje kepimo formoje, tai apačią išklojame aliuminio folija.

Garų vonelėje pakaitiname sviestą, grietinėlės sūrį „Philadelphia“ ir pieną. Tuomet suberiame 70 g cukraus, išmaišome. Į visą masę įsijojame miltus su kukurūzų krakmolu ir gerai išmaišome. Į tą pačią masę įmaišome 6 kiaušinio trynius, sudedame nutarkuotą citrinos žievelę ir supilame citrinos sultis.

Kitame dubenyje išplakame kiaušinio baltymus su likusiais 70 g cukraus iki minkštų putų, baltymas turi „laikyti snapelį“, apvertus dubenį baltymai neturėtų iš jo kristi. Tik svarbu ir neperplakti, kad baltymus sumaišius su ištirpinta sūrio, sviesto, pieno ir kiaušinių mase, jie būtų kaip viena puta. Baltymus dalimis įmaišome į sūrio masę.  Gautą masę supilame į skardą, ją keliskart trinktelime į stalą, kad iššoktų burbuliukai ir pyragas „nesusprogtų“.

Kepame orkaitėje trimis etapais : 1) 140ºC arba 120ºC– 20min. 2) 160ºC  arba 150ºC– 20min., dabar atidarome dureles garams išleisti, suskaičiuojame iki dešimties, uždarome orkaitės dureles, nustatome temperatūrą iki 130ºC  arba 120ºC ir kepame dar 40min. Dabar orkaitę išjungiame, atidarome jos dureles, išleidžiame garus ir palaikome tortą orkaitėje dar 10 minučių. Ištraukiame, palaukiame, kol kepinys visiškai atvės, puošiame uogomis ir skanaujame.

The post Japoniškas sūrio tortas appeared first on Beatos virtuvė.

Ruošti maistą mėgsta ne tik GianLuca, bet ir jo senelis, tačiau receptų senelis niekam neatskleisdavo. Paslaptyje ilgą laiką buvo ir pusrytinio rikotos pyrago receptas. Galite šį pyragą valgyti bet kuriuo paros metu. Dar jis vadinamas ir sekcijos pyragu, nes ilgai išlieka šviežias. Ir tai tikrai laaaaabai skanus, purus pyragas, toks jaukus, kuris dings nuo stalo akimirksniu. O jei dar šiltas, paragaukite su pienu, taip kaip Luca valgydavo.

Gaminame: rikotą pertriname tiesiog su šaukštu arba per sietelį (bet galime tiesiog su šauktu) ir dedame atgal į šaldytuvą. Sviestą išlydome virš garų vonelės. Kol tirpsta sviestas, įmušame visus kiaušinius į dubenį ir supilame cukrų. Išsukame elektriniu plakikliu, kol pabaltuos, suputos kiaušiniai. Kitame dubenyje sumaišome miltus su kepimo milteliais, nutarkuojame citrinos žievelę ir sumaišome kartu. Miltus išsijojame į kiaušinių masę, maišome, dedame rikotą ir viską sumaišome. Supilame šiltą sviestą ir išmaišome, kad viskas sviestas susijungtų su tešla ir bus vientisa masė, kuri praskystės. Supilame į kekso/žiedo formos skardą.

Kepame įkaitintoje orkaitėje iki  180C orkaitės, rėžimas viršus-apačia ir kepame 35 minutes.

Kai šiek tiek pravėsta, apibarstome cukraus pudra ir uogomis. Valgome vieną, rankomis ir su pienu.

The post Rikotos pusryčių pyragas arba „Torta del nonno“ appeared first on Beatos virtuvė.

Atrodo, kad halumio dar nebuvome pakvietę į salotas, o jis laukiamas ne tik vasaros griliuose, tačiau ir žiemą namų keptuvėse. Labai sotus, kitokios konsistencijos sūris puikiai dera su saldžiais persimonais ir traškiais skrudintais lazdynų riešutais. O kad nebūtų per saldu, būtinai pagardinkite aitriosiomis paprikomis ir pakvieskite ir kitą retą svečią – pankolį.

Ruošiame salotas: padažui sumaišome apelsinų sultis ir nutarkuotą žievelę, medų, cinamoną, druską, aitriąsias paprikas ir actą, išsukame, maišydami supilame aliejų. Atidedame.

Keptuvėje pakepame halumį ar varškės sūrio riekeles, kol apskrus, paruduos, apverčiame ir paskrudiname kitą pusę. Atidedame į lėkštę.

Salotą paplėšome rankomis, pankolį supjaustome kuo ploniau, obuolį supjaustome ilgomis riekelėmis, o persimoną – griežinėliais arba kubeliais. Pasmulkiname lazdynų riešutus.

Į lėkštę dedame salotų lapus, pankolius, obuolius ir persimonus. Uždedame kepto sūrio ir pašlakstome padažu, pabarstome smulkintais lazdynų riešutais.

The post Salotos su halumiu ir persimonais appeared first on Beatos virtuvė.

Receptas iš laidos, kur LRT RADIJO laidų vedėjas, žurnalistas Mindaugas Aušra,  pasidalijo kanelių receptu. Pasak M. Aušros, XVIII amžiuje kanelės pradėtos kepti Prancūzijoje, Bordo mieste – ten jas pradėjo gaminti vienuolės, miltus pradėjusios maišyti su cukrumi, o vėliau šis kepinys išplito visame pasaulyje. Ir kanelės – geriausias saldumynas, nes jo reikia nedaug ir tinka prie bet kokio gėrimo.

Gaminame: sviestą ištirpiname. Miltus išsijojame į dubenį, sumaišome su cukrumi,  druska, vanile ar vaniliniu cukrumi.

Įmušamame kiaušinius ir trynius į dubenį su miltais, supilame romą, sumaišome iki vienalytės masės. Į masę supilame ištirpintą sviestą ir sumaišome dar kartą. Užkaitiname pieną.

Į tešlą, pamažu maišant, supilame pieną. Tešla bus skystoka ir ją komandiruojame į šaldytuvą bent valandai, o geriausia – parai ar dviem.

Orkaitę įkaitiname iki 250°C. Kanelių formeles ištepame sviestu ir pabarstome cukrumi.

Pilant tešlą į formeles, paliekame apie pusę centimetro nuo viršaus (kanelės kepdamos kyla).

Šauname į orkaitę, kepame apie 10-15 minučių. Tuomet kaitrą sumažiname iki 170°C ir kepame dar 50 minučių. Bet iš šių 50 minučių praėjus 25-ioms, kaneles perkeliame į apatinę lentyną. Žodžiu, nevengiame pažaisti su karščiu ir perkėlimu, stebime situaciją.

The post Kanelės appeared first on Beatos virtuvė.

Ar kada ragavote gero varškės sūrelio skonio pyragą? Šis kaip tik toks. Kotryna Starkienė, receptų knygos autorė, pasidalijo savo vaikystės varškės torto su šokoladu receptu laidoje. Ir perspėja, kad vienu ypu šio pyrago nepavyks suvalgyt. 

Gaminame: varškę pertriname per sietelį. Atskiriame trynius nuo baltymų. Į trynius supilame beveik visą cukrų (šiek tiek jo pasiliekame, kai plaksime baltymus) ir išsukame elektriniu plakikliu. Minkštą sviestą supjaustome kubeliais ir plakant trynius, metame po vieną sviesto kubelį (pyragui suteiks purumo). Supilame trynius į varškę, išmaišome ir nutarkuojame citrinos ir apelsino žieveles, supilame sultis. Suberiame džiūvesėlius (galima keisti riešutais), krakmolą ir viską gerai sumaišome.

Baltymus išplakame su likusiu cukrumi iki purumo ir per kelias dalis įmaišome į varškės masę.

Kepimo formą (22-24 cm) išklojame kepimo popieriumi, ištepame sviestu kraštus. Supilame varškės masę (jei masė iki viršaus,  geriau perviršį sudėkite į keksiukų formeles, nes turi likti vietos pyragui pakilti). Kepame 170C apie valandą. Iškepus, paliekame praviroje orkaitėje, kad atvėstų, tada padedame ant grotelių, kol atvės ir tik tada išimame iš formos, kad nesuglebtų.

Ištirpiname šokoladą ir juo apliejame atvėsusį pyragą. Puošiame apelsino cukatomis.

O cukatas gaminame: apelsinus gerai nuplauname, su daržovių skustuku nulupame žieveles, labai plonai supjaustome žieveles. Užverdame vandenį su cukrumi, suberiame žieveles ir paverdame, kol žievelės taps skaidrios ir sirupas tirštas. Ištraukiame, dedame ant kepimo popieriaus išdžiūti. Jos susikristalizuos ir štai, cukatos.

The post Vaikystės varškės tortas appeared first on Beatos virtuvė.